it's your fault.

34.

- Ta kavinė yra uždaryta. - Sušaukė Iza vos priėjusi prie mūsų.

Aš nieko neatsakiau, ir tiesiog nuleidau savo žvilgsnį į žemę toliau. Negalėjau pažiūrėti į Bryan, tik ne poto kai trūko sekundės, jog tarp mūsų įvyktų bučinys. Jis visą situaciją apsunkintų dar labiau. Mano mintys yra sujauktos, ir dar labiau gadinti visko nenorėčiau. Vis prisimenu Izos žodžius apie Kaja ir mane ji atbaido labiausiai nuo visko, kas gali sieti mane ir Bryan. Nesvarbu tai draugiški santykiai, ar meilė bebūtų. Mes niekada negalėtumėm būti kartu.

Staiga pro stadijono vartus įžengė Kaja, kuri buvo apsirengusi šortus ir trumpa, beveik liemenuko sudėties maikute. Puikūs drabužiai, rudens sezonui...

- Dieve, kas ją čia kvietė? - Suburbėjo Mike.

- Nesakyk Bryan, kad tu. - Erikas atsisuko į vaikiną tuo žvilgsniu kuris parodė įtarima.

- Mes nesusirašinėjam kelias dienas. - Pasigirdo tylus Bryan balsas, lyg bijotų kad gali išgirsti Kaja. - Niekad nekviesčiau jos čia.

Visų žvilgsniai pasikeitė vos Bryan pasiteisino, nežinau kodėl, bet visad tikėjau tai ką jis sakydavo, kaip matau ir kiti. Bryan niekad neturėjo reikalo meluoti visiems aplinkui, ir priešingai nei aš, į situacijas reaguodavo ramiai ir apgalvotai.

- Sveiki. - Pasisveikino Kaja. Ir Erikas su Bryan padarė tą patį jai.

Aš negalėjau jai pratarti nei žodžio. Ši mergina yra tikra vaikščiojanti problema, ir man visad knieti sužinoti, ką ji turi prieš Bryan tokio, kad net jis pats bijo jos veiksmų.

Mergina atsisėdo prie Bryan, ir lietė savo koja jo kelienį, kas man pradėjo iškart nepatikti. Mano rankos inkstintyviai iš jaudulio pradėjo plėšyti žolę. Bryan veide matėsi nepasitenkinimas, ir jo žvilgsnis pagavo mano.

Prieš tai būčiau nusisukusi, tik nežinau kodėl šis kartas buvo kitoks. Net po tokio jo poelgio, bandyti pabučiuoti mane, aš turėjau drąsos pažvelkti jam į akis. Aš stebėjau jį savo akimis, ir bandžiau suprasti ką jis nori man pasakyti, tik gaila nebuvau tokia protinga kaip jis ir nemoku įskaityti žmonių kiaurai. Vos akies krašteliu pastebėjau, jog mūsų žvilgsnių kovą pamatė Kaja, aš paleidau Bryan žvilgsnį ir nusukau akis link žolės ir vėl.

Visi šnekėjosi savom temom, o aš tiesiog sėdėjau žiūrėdama į kiekvieną žolės stiebelį, bandydama suprasti kodėl ir už ką esu tokioje vietoje dabar. Nepadariau niekada niekam blogo, ir visad stengdavausi būti geras ir doras žmogus. Bet likimas mane suvedė susipažinti su Bryan, ir mano gyvenimas nuo tos sekundės apsivertė aukštyn kojomis. Stengiausi šias savaites apie jį negalvoti, ir išmesti jį iš galvos, net gi galvojau niekada daugiau nebesusitikinėti su šiais visais žmonėmis, tam kad nesutikčiau Bryan. Bet suprantu, kad nesvarbu kiek laiko praeis, aš vistiek kažką jam jausiu. Tik dar pati neišsiaiškinau ką, bet norėčiau suprasti. Tai ne meilė ir ne aistra. Tai kažkas kitokio. Ko dar niekam nebuvau jautusi taip stipriai.

- O tu Alina? Būsi vakarėlį? - Išgirdau savo vardą kažkieno balse ir greitai atsisukau.

- Am.. - Padariau trumpa pauzę suvirškinti, ko būtent manęs klausia. Todėl apsimečiau, kad nepasirodyčiau kvaila. - O kada jis vyks?

- Šį penktadienį. Bus bomba. - Atsakė Erikas su didžiausia šypsena veide.

Kodėl turėčiau ten nebūti? Noriu, kad Bryan mane pamatytų iš visai kitos pusės nei dabar esu, nenoriu būti nuoboda kuria buvau visą šį laiką.

- Žinoma būsiu. - Atsakiau su vos matoma šypsena.

Išgirdau tylų Kajos juoką, ir atsisukau į jos pusę, ji pervėrė mane savo žvilgsniu kuris rodo, kad ji nėra patenkinta mano buvimu čia, ir sprendimu būti vakarėlį.

Iš veidų galėjau pasakyti, kad visi buvo nustebe. Net ir Bryan, o aš to ir siekiau. Suprantu kaip kvailai tai skamba, nes siekiau ne jį nustebinti, o jo dėmesio.

Girdėjau kai Kaja kažką šnabždėjo Bryan, ir jų pokalbyje girdėjau savo ir Izos vardus. Žinojau, kad Kajai nepatiko mintis apie tai, kad mes būsim vakarėlį. Yra keista, kad ji leido dar mums būti su jais kartu, nes anksčiau ji buvo vienintelė mergina, vaikinų kompanijoje ir gavo daugiausia dėmesio, o dabar tai pasikeitė labai stipriai. Ir didžiausią pyktį ji tikriausiai laiko ant manęs, manau net nereikia galvoti kodėl.

- Mes ryt su Bryan žaidžiam futbolo varžybose, reikės jūsų palaikymo. - Kalbėjo Erikas.

Žinojau, kad Erikas žaizdavo futbolą nuo vaikystės, bet apie Bryan net nebūčiau pagalvojusi.

- Kelintą jos vyks? - Paklausė Mike.

- Penktą.

- Šūdas negalėsim mes su Iza. Ryt važiuojam pas mano tėvus vakarienės. - Pasiteisino Mike su šypsena ant veido, kuri man iš dalies patiko. Jis šypsojosi nuoširdžiai, gal jis tikrai nėra toks blogas?

Erikas pradėjo ploti, o Bryan švilpti ir vaikinai kelis kartus švelniai trenkė Mike per petį taip duodami motyvacijos.

- Alina, ateik bent tu. - Išgirdau Eriko balsą. Žinau, kad turėčiau juos palaikyti, bet eiti į tokią vietą vienai, manęs visai negundo.

- Tavo palaikymas būtų neprošal. - Bryan balsas suskambėjo man už nugaros, ir mano širdis ėmė drebėti vėl iš naujo.

- A-aš būtinai ateisiu. - Sumikčiojau.

Atsisukusi link Bryan pusės, norėjau pamatyti jo reakciją, bet pamačiau tai ko nenorėjau.

Vaikino ranka buvo apsikabinusi Kajos pečius, o jos galva buvo atsirėmusi į jo petį. Jie buvo prisiglaude itin arti, ir nebegalėjusi žiūrėti į tokį vaizdą, aš tiesiog užsisukau.