it's your fault.

5.

Prabudau nuo galvos skausmo, pamačiau kad už lango jau buvo šviesu. Išsigandau nes pirmą kartą pasikėliau poto kai gėriau alkoholį, galvojau kad tikriausiai pramiegojau visą dieną. Ir dėja. Tai buvo tiesa.

Čiupau telefoną nuo spintelės kuri stovėjo prie pat lovos, ir pasižiūrėjau į laikrodį. Rodė 16:59. Aš miegojau visą naktį ir pramiegojau negana to ir visą dieną. Nežinau ką mama turėjo pagalvoti, ir išvis, kodėl jos nėra mano kambarį? Juk seniausiai mane prikelia.

Burnoje jaučiau šlykštų skonį, ir atrodo pati jaučiau jog tikriausiai man smirdėjo iš burnos taip lyg būčiau vakar prarijusi laukinę katę. Vos atsistojau galvą pradėjo skaudėti kelis kartus stipriau.

Greit nuropojau iki dušo, ir nustačiau šaltą vandenį. Buvau visa išprakaitavusi, smirdanti, mergaitė kuri pirmą kartą prisigėrė nuo vieno alaus. Gėda kažkam bus užsiminti apie tai, o dar labiau gėda bus pamatyti tuos vaikinus, ypač Bryan.

Išėjusi iš dušo, iškart persirengiau į švarius drabužius, ir nubėgau į virtuvę. Turėjau sutikti mamą ten, bet jau buvau supratusi kad jos nėra namuose jau tada kai ji net nebuvo atėjusi pas mane į kambarį.

Ant šaldytuvo buvo paliktas lapelis su užrašu.

Išvažiavau pas tavo tėvą, reikia aptarti daug reikalų. Grįšiu rytoj vakare. Pinigai palikti ant stalo, gerai pasibūk.

Taip, aš tikrai gerai praleisiu laiką, su didžiausiu galvos skausmu. Ir žinant jog mane matė tokia Bryan. Bet keista tai, kad mama išvažiavo pirmą kartą pati pas tėtį. Su juo aš nebendrauju jau tris metus, poto kai jis paliko mano mamą dėl kitos moters, nes su ja susilaukė vaiko, aš nebenoriu palaikyti jokių ryšių. Bandau jo vengti, kai paskambina per šventes, neturiu jam ką pasakyti. Bet mama visad kas pusmetį su juo susitinka, aptarti reikalų dėl mano pinigų kuriuos jis yra susitaręs mokėti kas pusmetį, ir panašių dalykų.

***

Sėdėjau virtuvėj ir per savo kompiuterį buvau pasileidus serialą, bandžiau pasigaminti kažko pavalgyti. Dar nieko nevalgiau todėl turėjau bent kažko įdėti į savo skrandį tam, kad neprasidėtų kažkokie rimtesni skausmai.

Staiga išgirdau kai kažkas tukseno į virtuvės langą, širdis minutėj sustojo. Nesu žmogus kuris būtų drąsus, ir galėtų išeiti į lauką, ir aprėkti, todėl lėtai pridėjau arčiau savo galvą ir bandžiau įmatyti kas galėjo kvailioti, bet nieko neįmačiau. Kai pagaliau nuraminau save, kad tai tiesiog keli vaikai, kurie neturi ką veikti, išgirdau kai antras tuksenimas pasigirdo prie durų. Iškart sustabdžiau serialą, ir užgesinau šviesą virtuvėj, buvo sunku kažką įmatyti tad su telefonu žibintuvėliu priėjau prie durų. Mama visad mokė pirmiausia pasižiūrėti pro skylutę, o tada atidaryti. Bet kai padariau tai ką ji liepė, nieko nepamačiau. Negalėjau daugiau kentėti ir leistis, kad kažkas mane tyčia nervuotų tad atidariau duris.

- Kad ir kas kvailioja tuoj pat nustokit, nes aš jau skambinu policijai. - Drebančiu balsu prabilau kuo garsiau.

- BOOO.

Tuo metu, mano širdis sekundėj tikriausiai buvo sustojusi.

Tai tie kvailiai visi iš vakar, kiek proto jie turi daryti tokias nesąmones? ir dar man?

- Erikai. - Užrėkiau piktu balsu. - Tau galvoj pūga ar kas? Kokias nesąmones jūs darot?

Visi vaikinai ėmė juoktis.

***

Sėdėjome svetainėje pasijunge kažkokį neįdomų dokumentinį filmą. Mike sėdėjo įlindes į telefoną ir pasakojo, kad susirašinėja su kažkokia mergina iš vakar baro, Bryan tiesiog stebėjo televizorių tokiu žvilgsniu lyg jį būtų kažkas priverte čia važiuoti, Erikas ir Tonis verandoje gėrė alų.

Jaučiausi taip nejaukiai kiek tikriausiai buvo įmanoma jaustis. Niekas nepasidomėjo kaip jaučiuosi po vakar, Erikas net nepaklausė kaip grįžau į namus. Jis tikrai pasikeitė... ir tai mane labiausiai skaudina. Anksčiau jis norėjo žinoti viską kas vyksta mano gyvenime, visad būdavo kartu ir niekad nepalikdavo vienos. Bet tai jau praeitis, jis nebe tas kurį pažinojau.

- Kiek dar laiko čia tūnosim? - Bryan kimiu balsu paklausė tikriausiai Mike.

- Nežinau, man ir čia gerai. Nenusiteikes kažkur važinėti. - Gurkštelėjas alaus atsakė.

- Nežinau kaip jūs bet aš važiuoju iš čia.

Bryan pakilo nuo sofos, ir pradėjo rinktis mašinos raktelius nuo stalo ir telefoną.

- Tu rimtai dabar tiesiog išvažiuosi?

Bet jis nieko neatsakė į Mike klausimą.

- Alio? - Vėl pasigirdo Mike balsas

- Turiu porą reikalų, ir susitiksiu su viena mergina. - Dusliu balsu išlemeno, ir nieko neatsakes dingo pro duris.

Buvau šiek tiek nusiminusi nes, kad ir kokia mano nuomonė apie tuos mokyklos vaikinus, Bryan vienintelis kuris galėjo palaikyti man kompanija. Bet jis tuo pačiu mane ir gązdina. Jis turi begalo daug paslaptingumo kas man žmonėse niekad nepatiko, jo šaltumas ir piktumas atbaido nuo noro pakeisti savo nuomonę apie jį.

Neturėjau jokio noro žiūrėti neįdomų filmą, ar sėdėti tyloje su Mike. Todėl nuslinkau link verandos kur sėdėjo Erikas ir Tonis.

- Ką veikiat? - Vos įėjusi paklausiau, rasdama vaikinus sėdinčius ant iš medinių lentų pagamintų grindų.

- Kalbam. - Linksmai atsakė Tonis. - Nori gal atsigerti? - Atskišdamas alaus skardine pasiūlė.

- Ne ačiū. Po vakar nieko nenoriu. - Šaltai atsakiau, atsisėsdama ant kėdės.

- Kodėl tokia pikta? - Eriko balsas pasigirdo.

- Įdomu kodėl Erikai?

- O kodėl turėtų būti neįdomu? - Šypsena iš veido dingo. - Nesuprantu apie ką eina kalba.

- Na apie tai, kad tik dėl tavęs važiavau į barą, bet buvai toks draugiškas ir protingas jog prisigėres pasiėmiai pačia pirmą pasitaikusią blondinę, ir pamiršai kad egzistuoju. - Mano balsas buvo piktas, ir jaučiau kai išradau iš pykčio. - Net šiandien nepaklausei, nei kaip jaučiuosi, ar išvis į namus grįžau.

- Toni, gali palikti mus vienus? - Ramiai teištarė.

- Žinoma. - Linksmai atsakė ir dingo už durų.