Net nepabaigusi savo maisto pakilau iš savo vietos ir grįžau į savo kambarį. Mano tėvai kai dar gyveno kartu visą laiką buvo tokie, jie draudė begale dalykų daryti, kai tuo tarpu mano visi draugai leisdavo laiką kartu.
Artėjo laikas kada turėjau susitikti su Bryan, žinojau kad negaliu išeiti iš namų ir turiu likti juose. Bet negalėjau to daryti, tik ne dabar. Tik ne tada, kai turiu progą susitikti su juo.
Apsirengiau paprastą baltą megztinį ir kelnes.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Šiek tiek ant veido uždėjau minimaliai makiažo ir tyliai išėjau iš savo kambario.
Girdėjau kai tėvai buvo savo kambaryje ir žiūrėjo televizorių, kai tuo tarpu Ethan išėjo iš savo kambario tikrai nelaiku. Jis stovėjo prie savo kambario su stikline pieno.
- Kur eini? - Pasigirdo jo mielas ir tylus balsas.
Pridėjau savo pirštą prie lūpų parodydama, kad kalbėtų dar tyliau.
- Aš išeinu pas drauge. - Priėjau prie jo ir atsitūpiau, kad būčiau beveik jo ūgio.
- Bet tėtis sakė niekur neiti, nes negalima. - Jis atrodė išsigandes. - Kodėl taip darai?
Niekad nenorėjau rodyti blogo pavyzdžio mažiems vaikams.
- Aš išeinu labai trumpam. Jeigu tu nesakysi tėčiui, kad išėjau, ryt nupirksiu to ko labai norėsi, gerai?
Jis nusišypsojo ir patenkintas palinksėjo galva.
- Gerai. - Atsakiau šypsena. - O dabar eik į savo kambarį ir nieko jiems nesakyk.
Ethan dingo už savo kambario durų, o aš tyliai nulipau laiptais ir atidariusi lauko duris jau mačiau Bryan mašina.
Žinau, kad nesielgiu gerai. Ir kad gali būti labai blogai kai tėvai sužinos, kad buvau išėjusi. Bet negaliu likti namuose.
Įlipusi į Bryan automobilį iškart pasijaučiau geriau, lyg namuose. Šis automobilis man tapo beveik kasdienybe.
Mes pasisveikinom ir pajudėjom iš vietos su mašina.
Bryan pasakojo apie savo planus ateitį, ir apie savo sesę gyvenančia Meksikoj. Klausiausi jo kiekvieno žodžio ir nepraleisdavau nieko.
- Tu turi sesę?
- Turiu. Ji vyresnė už mane dvejais metais. - Susikaupes į kelią kalbėjo vaikinas. - O tu turi sesių ar brolių?
Vos kalba priėjo apie mano šeima, prisiminiau šiandienos įvykį.
- Turiu. - Negarsiai atsidusau. - Vieną mažą brolį.
- Ir kaip jis? Tikriausiai nervina. - Nusijuokė.
- Iš pradžių negalėjau jo pakęsti, bet dabar viskas gerai. Atrodo įmanoma su juo susitarti, kada to nori.
