Snapchat Call /BAIGTA

6.

- Aš tikrai jums netrukdysiu? -dar kart paklausiau brolio.

- Kartojiu jau gal šimtą kartų, ne. Jau taip seniai stebėjai mūsų repeticijas. Mes stipriai pagerėjome ,žinok.

- Tikiuosi nenusivilsiu.- pažiūrėjau į jį dar kart ir nužinksniavau bei susmukau prie televizoriaus.

- Nepamiršk, septintą valandą. -brolis dar kar pakarto ir išėjo pro duris. Likau viena. Ta nevykėlė kuri vis dar gyvena su tėvais. Abu broliai užaugo, kad ir kaip sunku būtų tai pripažinti.
Luois groja grupėj ir kuria visai sėkminga muzikanto karjerą. Retkarčiais užsiema keliais vilmavimo reikaliukais. Na, o Karonas dirbą užsienyje. Filmuoja,filmuoja tokias garsenybes kaip Justin Bieber. Nepaprastai jais didžuojuosi. Bandau sekti jų pėdomis,bandau veikti kažką vertingo gyvenime tik nelabai žinau ar man gaunasi.

**-*

Prieš išeinat iš namu ,atsistojau prieš veidrodį ir įkišau savo rankas į plaukus bei smarkiai pakedinau juos. Jei naudočiau šukas, mano šukuosena kogero būtų matoma iš kosmoso. Plaukai taip išsipūstų ,kad ne duok tu man Dieve.
Laukia vėl lyja. Kaip ir įprasta rudens diena Londone. Bet man patiko lietus visad jį mėgau. Taip kaip jis barbena į skėtį, kaip mažyčiai lašeliai atsimuša į jį ir nurieda žemyn. Priverčia mane jaustis saugiai ir primena jog esu sausoje vietoje.
Kelionė iki studijos kurioje reptuoja brolis truko pusvalandį nuo mano namų. Pasiekusi pastata ,suskleidžiau skėtį ir įėjau į vidų. Ausis paseke pirmieji dainos akordai,bei gitarų ir būgnų bruzgesiai. Nenorėdama sutrugdyti jiems, tyliais išsliukinau ir atsisėdau ant milžiniškos sofos, o man prieš akis vaikinai įsijaute repetavo naująjį savo kūrinį.
Stebiu brolį.
Abiem rankom sujiemes mikrafono stovą, lanksto ji ritmingai į abejas pusias,dar du vaikinai brazgina elektrinėmis gintaromis. Ir būgnininkas. Būgnininkas daužo būgnus kaip graikų Dievas. Tobulas,visais atžvilgiais vaikinas įnirtingai tranko muzikos ritmą tarsi tai būtų paskutinė jo gyvenimo diena tarsi lazdelės galėtų išgelbėti jam gyvybę. Man patinka tokie žmonės, kurie į savo veiklą įdeda šimtą dešimt procentų jėgų, kurie daro ne tam kad darytų o tam jog tai jiems patinka,dėl to nes tai jų gyvenimo kaifas.
Baigus dainai aš pradėjau garsiai ploti.

- Atėjai! - brolis sušuko, nulipęs nuo nedidelė scenos.

- Taip! -surikau atgal ir atsistojiu apkabinau jį.

- Vaikinai susipažinkit,tai mano mažoji senutė Roe.- jis pristatė mane savo grupės narems. Na ne visiems būgnininkas vos pasibaigus dainai išsinešdino iš čia kalbėdama telefonu. Šeip tai pažįstu kaikuriuos iš anksčiau, tik jau gana senokai nemačiau visų jų.

- Geriau eime repetuoti, su tavo karšta senutę pabendrausime kai ji šenakt atvyks pas tėve.- ilgaplaukis vaikinas pamerkė man akį ir nuėjo. Brolis lyg ir žiojuosi kažką sakyti bet nespėjo.

- Atsisėsk ir paklausyk mūsų. - jis įsakomai paprašo, todėl taip ir padarau. Man patinka klausytis jų. Svarstau kodėl buvau apleidusi tai. Reikia dažniau klausytis black and white muzikos, jug ji išties puiki.

**-*

Nežinau kaip tai įvyko, bet atvažiavus pas brolį į namus jo draugialiai buvo jau gerokai ikaušia. Nežinau tai dėlto, kad veluojiu maždaug keturias valandas ir jau sutemo,ar del to ,kad jie turi kokia rimta proga švęsti. Bet jaučiuosi keistai būdama čia viena blaivi ir šeip viena tarp visų šitų vaikinų.
Ieškodama brolio netyčia atsirenkiu į kažką, o tas kažkas lieka permirkias auhoholiu nes, stiklinę kuria jis laikė netyčia išpyliau ant jo.
Kai jau norėjau žiotis atsiprašyti, jis išsižiojo pirmas.

- Žiūrėk kur aini nevykele.- jis pasakė itin pasišlykštėjusiu balsu ir šiek tiek pavales marškinėlius vėpteli į mane nemaloniu žvilgsniu.

- Atsiprašau,tikrai nemačiau tavęs.

- Nusišikti man ant tavo tu atsiprašymų, naujų marškinėlių dabar negausiu.- atpažinau ji tai būgnininkas. Na jis tikrai ne graikų Dievas.

- Kas tau negarai? - atsitraukiau nuo jo ir suraukiau antakius.- Aš jug atsiprašiau.

- Atsiranda čia iš kažkur,susivėlusi ragana ir gadini viska.

- Aš nesusivėlusi,mano plaukai visada tokie.

- Užjaučiu. - kaip jis drysta.

- Kausyk tu,..- savo smiliumi bakstelėjau jam į krūtinę.- Tu ir tavo nendartalietiškos smegenys mano jog gali įžeidinėti kitus,tai esi net gi durnesnis negu aš manau. Tu nei tobulas nei ką ir tai įrodo tavo vaikiškas liemo ir mergaitiškos kojos. Esi toks bukas jog negebi nieko kito tik žeminti kita žmogų jo net nepažindamas. Tu skystas,ir tai žino visi. Kai užauksi ir nustoti žysti motinos spenį,pranešk.

- Klausykit vsikinai ,kas šitą psukštytė?- jis,trumpam atsisuko į savo draugus.- Aš kaip ir norėčiau gauti jos numerį.- ir nusišypso ta savo ,,blogo berniuko" šypsena.
Tik per mano lavona.

- Mhm,svajiok tyliai.- pastūmusi jį sau iš kelio,toliau tęsiu brolio paieškas. Gerai jog tas vaikinas jau gerai įkaušęs, nes kažin kaip viskas baigtųsi.
Galiausiai surandu. Luois užsidaręs savo kambaryje, atsiskyręs nuo visų pakvaišęlių savo pačio vakarėlyje, bruzgina gitara.

- Ką čia darai vienas? -pravėrusi duris atsirėmiau į jų stakta ir žvelgiau į nuostabu brolį sėdinti prie poperiais apkrauto stalo.

- Išties pajaučiau kažkokį įkvėpimą. Nežinau kažkoks jausmas paletė mane ir nusprendžiau jo nevengti,todėl grįžau čia, čiupau gitara ,sąsiuvinį ir pradėjau kurti nauja daina.

- Negaliu nustoti stebėjiusisi tavimi. Tu vis stebini ir stebino mane.- nusišypsojau ir atsisėdau ant lovos.- Ką gero parašiai?

- Kolkas tai tik kažkokia makalynė, o paskui iš viso šito bandysiu padaryti kažką.- jis padėjo gitara ir pasirėmes rankomis žvelgė į mane.- Atvažiavai tik dabar? Labai jau vėlai.

- Žinau bet muzikos pamokos užtrunka ilgai,o naudotis viešuoju transportu užtrunka dar ilgiau.

- Nemanai jog tau reikia vairuotojo teisių?

- Manau bet aš neturiu laiko tam.- brolis pavartė akis...