Snapchat Call /BAIGTA

24.

Skyler pov.

- Norėčiau kai ko tavęs paklausti. - manau tai vienas iš tu kartų kai bompšpakis kalba rimtai. - Ar norėtum nueiti su manim į pasimatymą?

- Ha ha ha! - garsiai, dirbtinai nusijuokiau. Jis gal galvele pašalo ar ką? Kas šiandien visiems darosi.

- Aš kalbu rimtai. - jo veido išraiška visai nepasikeitė, jis išliko toks pats ramus kaip ir anksčiau. Oh kaip man patinka tokios akimirkos. Sudaužysiu jam širdį.

- Oh Harry, Harry tau turbūt retai kada sako ne?

- Nepatikėsi bet neikada.

- Na tai, - padariau pauzę ,kad suteikčiau jam vilties. - reiškiasi aš būsiu pirmoji. - pagreitinau žingsnį ir palikau ta nevykėlį sau už nugaros. Dar čia ko prisigalvojo, pakviesti mane į pasimatymą. Už ką jam tokia garbė? Aiti į pasimatymą su manim, tai tas pats kaip gerti arbatėlę su Anglijos karaliene.

- Kas tau negrai? - balsas už mano nugaruos tapo vis irzlesnis. Man patinka.

- Nežinau paklausk mano daktarės.- bet netikėtai, visai nenumatytai Harry čiupo man už riešo ir atsisuko į savę. Akimirką mes taip ir stovėjom, bet tarpas tarp mūsų tapo per mažas todėl aš, žengiau kelis didelius žingsnius angal.

- Kodėl su tavimi taip sunku flirtuoti?

- Nes jai būtų lengva tu ne flirtuotum. - jis žiūrėjo į mane giliu, keistu, man nesuprantamu žvilgsniu.- Neturėjau to sakyti. Ka tu dabar darai?

- Lėtai ainu prie tavęs.

- Kodėl?

- Nes jei bėgčiau išgąsdinčiau tave. Kodėl tu mane taip erzini?

- Nes man patinka. - bompšpakis visdar sėlino manęs link kaip koks vilkas, medžiojantis grobuonį. Žinau jog mano žodžiai tiesa. Jai būčiau nuo pat pradžių karusisi jam ant kaklo jis niekad nebūtų manęs pastebėjas.
Taip greitai  jog mano smegenys vos spėjo suvokti tai. Harry pripuolė prie manęs ir išsiurbė į lūpas. Jis delnais smarkiai spaudė man skruostus. Bandžiau priešintis,  stumiau jį šalin, bet tas velnias niekaip nepasidavė. Spėju iš šono tai atrodė kaip prievartavimas ir jausmas buvo panašus. Bet pasidavusi. Kai nustojau priešintis ir leidau jam bučiuoti mane. Pajaučiau kažkokį palonumą.  Žvėriska, kraują stingdanti malonumą. Atsakiau į jo bučinį ir mūsų burnos pradėjo šokti Beyonces stiliumi. Karštai ir aistringai.

Atsitraukėme viens nuo kito tik orui pritrūkus. Žvelgėme viens į kitą. Abu sutrikę, abejų šnervės išsiplėtusios ir abu šnopuojame kaip gyvuliai, pirmą kart po mirtino troškulio gavę išgerti.
Galiausia susivokiau. Aš nekenčiu jo. Man jis nepatinka. Jam jaučiu tik antipatija. Tai tas pats kaip bučiuoti ta prakeikta papūga.  Bet dabar žiūrint į jį, manau sugebėsiu pasakyti jog visdėlto jis man patrauklus ir dėl kažkokių, protui nesuvokiamų dalykų jis žiauriai traukia mane.