Snapchat Call /BAIGTA

16.

Pasimatymo diena,pasimatymo diena,PASIMATYMO DIENA,PASIMATYMO DIENA,pasimatymo diena. Pasimatymas bus už dvejų valandų o aš kažkodėl žiauriai perdėtai bijau. Nežinau gal todėl nes esu tokia nevykėlė ir tai yra mano pirmas pasimatymas. Nežinau gal todėl nes Zayn atrodo daug daugiau patyręs už mane, visuose srityse. Nežinau, nežinau, nežinau.
Apsivilkau juodus džinsus, juoda laivą palaidinę juodus sandalus. Bent del drabužių niekad neturėjau problemų, tiesiog kaip ir neturiu didelio pasirinkimo. Iš šono pasižiūriu į savo spinta ir ką matau? Vien juodi drabužiai. Džinsai ir palaidinės. Tuo viskas ir pasakyta. Norėčiau renktis visais tais gražiais rūbeliais. Blizgančiais megstukais ir panašiai, pavyzdžiui kaip Clara jos kiekvienos dienos outfits yra nuostabus, bet aš tiesiog negaliu aš tokia nesu. Man patinka viskas aiškiai ir paprastai.

**-*

Dvi valandos parbėgo kaip dvi mili sekundės ir dabar aš stoviu prie savo namo vartų ir laukiu atvykstant Zayn. Gavau žinutę iš jo per snapchat jog jis atvažiuos manęs už dešimties minučių. Nežinau gerai čia ar blogai bet mano tėvų nėra, nėra jau gal savaitę ir nebus dar kelias. Matot yra taip ,kad jie išvyko atostogų. Be manęs. Kogero atsibodau iki gyvo kaulo. Tai va,išvaževo ir paliko mane taip viena. Tiesa jaučiuosi šiek tiek vieniša būdama namie. Kadangi ir namie viena nesu buvusi taip ilgai. Žinau, žinau aš tokia susimovusi. Gyvenime esu bandžiusi ir patyrusi absoliutiškai nieko ir tai mane gąsdina labiausiai. Tėvai liepė Luois šiek tiek mane prižiūrėti, tad tai nėra taip blogai. Jis nuperka man daug maisto kas yra labai gerai ir lankosi čia dažniau tai irgi yra gerai tad,vieni pliusai.
MINUSAI MINUSAI MINUSAI MINUSAI
Juodas džipas jau čia. Zayn jau čia. Tuoj mirsiu. Jam sustojus nieko ne laukus įsėdau į automobilį, nes nepaisant jog dabar ruduo yra labai šalta ,o aš jautri šalčiui, labai.

- Sveikas.- šypsena papuošė mane kai pasisveikinau pirmoji. Prisisegiau saugos diržą.

- Sveikutė.- jis pasisveikino tai pat.- Pasiruošusi vykti?

- Žinoma.- dar kart nusišypsojau.- O kur vyksim?

- Atrodys senamadiška tai sakyti bet staigmena.- jis tai pat nusišypsojo. Okey man patinka staigmenos. Atsipalaidavus ,įsitaisius sėdynėje, maloni šilumą tiesiog ramina.

- Taigi kaip laikosi Roslyn ir Greg?

- Oh mama ir tėtis, na jie gerai,žinai atostogauja.

- Atostogauja?- jis nustebęs pažiūrėjo į mane. - Be tavęs? Kaip čia taip.

- Nežinau tiesiog sugalvojo, tai pajamė ir išvažiavo atostogų į Kubą. O mane tai paliko, atsibodau turbūt belekaip aš jiems.

- Nu ką tu čia.- Zayn nusijuokė.

- Ne ištiesų tai žinai man mokslai ir panašiai negali tiesiog vidurį mokslo metų skristi atostogų, o atšaukti kelionę del manęs būtų absurdas. Tai sakau skriskit, pabūkit kartu, įsimylėkit iš naujo viens kitą, aš išgyvensiu. Tai jie ir išskrido.

- Kokia tu gerutė.- jis patraukė viena ranka nuo vairo ir trumpam atsisukęs pavėlė mano plaukus.

- Ei!- papučiau lūpas, apsimesdamas ,kad pykstu.

- Nesiraukyk, tau netinka ir beto mes jau atvažiavom.- Zayn priparkavo mašina daugebučio namo aikštelėje. Realiai nelabai suprantu ką mes čia veiksime bet tyliu ir seku paskui, gražu vyriška užpakalį. Išlipę iš automobilio ėjome į devintu numeriu pažymėta gal devynaukštį. Pastatas atrodo senos statybos,senai kada prižiūrėtas ar renovuotas, aplinka tai pat. Viskas tuščia ir negyva. Laiptais lipome lėtai, ne kalbėdami. Ne vyravo nejauki tyla ar kažkas tokio, tiesiog atrodo dabar yra tas laikas kai kalbėti nereikia.
Viskas buvo gerai,tol kol lipimas netapo problema. Jau esu monėjusi ,kad nesu labai sportiška ir ,kad sportas nėra mano sritis. Tai tai labai matosi nes aš nebegaliu aiti. Man kerta kojas ir daugiau nepajėgsiu užlipti nei vieno laipto.