Snapchat Call /BAIGTA

23.

Roe pov.

Pabudau anksti, Sky visdar miega. Manau visi visdar miega. Nežinau kodėl man nesinori miego aštuntą valandą ryto, bent taip teigia kačiukas snt sienos. Apsirengiau juodas treningines kelnias ,juoda megztuką. Išsivaliau dantis. Kuprinėje susiradau juoda eyelinery ir pasidariau neriškius akių pravedimus. Įkišau rankas į plaukus ir smarkiai juos pakedenau . Nuo sofutės kambaryje pajamiau raudoną pledą ir apsiviniojus juo, palikau medinį namelį. Basomis bridau per šalta smėlį ir galiausiai pasiekusi sau norima tašką prisėdau ant žemės. Taip tylu. Net neatsimenu kada paskutinį kartą buvau tokioje ramybėje. Girdžiu kaip ošia miškai, girdžiu jūros bangas, girdžiu lėta bet tankų savo kvėpavimą. Viskas dabar taip pasikeitė. Mano gyvenimas tarsi apsivertė aukštyn kojomis. Atrodo jog pagaliau viskas yra tobula. Turiu nuostabią šeima, draugus, vaikiną. Netgi manau jog esu įsimylėjusi. Tikrai taip. Atrodo jog dabar pradėjau viską jausti, jausti širdimi. Aš visad mąsčiau kas išties yra meilė kaip ji atsiranda ir kaip tokie jauni žmonės kaip aš  apskritai galim jausti. Jug mes net nežinom kas esame patys, mes nežinome tiek daug dalykų, esame patyrę tiek nedaug. Tai kaip gi gali kažką mylėti. Visad maniau jog meilė yra kai kita žmogų myli labiau nei save, jo gyvybę vertini labiau nei savaje. Ir kaip ,kaip gi toks jaunas žmogus kaip aš gali tai jausti kažkam. Bet meilė - tai virvė ant kaklo, ant kurios pasikaria kiekvienas,Meilė - liga, kuri guldo į lovą ne po vieną, o po du,Meilė - skirta visiem, bet ne visi moka mylėti,Meilė - tai ir yra tie sparnai, kuriais žmogus pakyla virš visko!Meilė - elektra, kuri į širdį ateina be laidų,Meilė - lyg paukštis pašautais sparnais.Ateis, išskris ir nebegrįš!Meilė - gyvenimo poezija ir saulė,Meilė - it žaibas neklausia kur trenkti,Meilė - žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nenuskintum nuo bedugnės krašto,Meilė - tai šviesus dalykas... Man tai nutiko taip greit. Man užteko vienos nakties jog suprasčiau, kad myliu Zayn labiau nei save. Niekada nenoriu jo paleisti.

- Ka čia veiki viena garbane? - kruptelėjau kai dvi rankos atsirado ant mano pečių, o balsas pasekė ausis.

- Nežinau ,sėdžiu. Visi miegojo nenorėjau nieko pažadinti. - Zayn prisėdo ant smėlio priešai mane.

- Kodėl tu basa? Susirgsi. - jis suraukęs antakius pažiūrėjo į mano pėdas, o tada sujamė jas ir užsidėjo ant savo kojų bei pridengė juodu, šiltų megztiniu. Truputį susviravau nuo tokių jo veiksmų. - Visada gali susirasti mane, jai jauteisi vieniša.

- Aš nesijaučiu vieniša. - nusišypsojau.

- Gerai. - vaikinas tai pat. - Tuomet grįžkime vidun, visi jau pabudę, išskyrus miegale tavo draugę. - Zayn atsitojo ir tada padėjo atsikelti man. - Nagi ,o dabar šok man ant nugaros, nes teks amputuoti nušalusias tavo kojas. - padriau kaip lieptą ir Zayn laiknat man už šlaunų mes žingsniavom namo link. - Harry pamišęs del Skyler.

- KĄ! -surėkiau ir išsižiojau.

- Aš rimtai. Kalba apie ja nesustodamas. Skyler padarė ta, Skyler pasakė ana. Jau galvą skauda. Bet jis pamišęs, dar niekad nemačiau jo tokio. -o šūde. Taip ir žinojau. Aš matau kaip jis žiūro į ja. Taip ir maniau. Yass.

- Aš labai laiminga tikuosi jie bus kartu.

- Kažin kaip čia dar bus. Harty labai užsispyręs ,o Skyler dvigubai daugiau. Jie abu tokie nepataisomi nuostabūs idiotai ,kad bus sunku.

- Žinau, bet jie bus kartu aš žinau. - pasakiau nušokdama jam nuo nugaros kai pasekėme namelį. Vidun iškart dar nėjome ,sustojame vienas priešais kitą.