Snapchat Call /BAIGTA

26.

Roe pov.

Mano tėvai bet kurią minutę bus čia. Mirštu nekantrumu kaip noriu juos pamatyti, pasiilgau be krašto. Visus namus sutvarkiau ir pasiruošiau ju grįžimui. Viskas kaip ir būtų tobula, tik viena- per tas dienas kol jų nebuvo, per tas dvi savaites ir dar šiek tiek pripratau prie Zayn ir leisti visa laiką su juo. Dabar teks atprasti, nebegaliu viso savo laiko skirti jam. Planuoju, kad kurį laiką nepasakoti tėvam apie jį ir būtinai turėsiu apie tai pasikalbėti su Louis, jam vis reikia priminti jog laikytų liežuvį už dantų.
Girdžiu kai durys atsidaro, todėl nušokau nuo baro kėdės, virtuvėj ir nubėgau prie durų, kurios tuoj pat ir atsivėrė.

- O Dieve, - išsižiojau. Tėtis su mama tiesiog šypsojosi, o man atrodo ,kad tuoj krisiu ant žemės ir pradėsiu vartytis iš juoko. Tėtis belenkaip įdegias. Ta prasme, belekaip. Prieš išvykstant jis dar nusidažė plaukus visišką balta spalva ir tai būtų gerai, bet ,kad tų plaukų jis nelabai turi, ir dabar būdamas visiškai ne savo kūno spalvos su baltais plaukais atrodo juokingai. Mama beveik nepasikeitusi, tik šiek tiek įdegusi. - Kodėl tu toks įdegias? - paklausiau jo apkabindama.

- Tau nepatinka?- jis apkabino mane atgal.

- Man visada tu patinki. - atsakiau jam apkabindama mama, o iš tėčio gavau šypsnį.

- Pasiilgau tavęs brangute. -mama apkabino mane labai stipriai.

- Aš tai pat tavęs, dabar eime noriu jog viską papasakotumėte. - čiupau juos abu už rankų ir nusitenpiau į svetainę.

**-*

- Turėtum apsirengti suknelę. - mama liepdama ,,patarė "

- Gerai. - negerai. Ėjau į savo kambarį jog tai padaryčiau. Nepatinka mam suknelės. Bet mes važiuojame į dramos tetra, stebėti spektaklį todėl reikia.
Tėvai gryžią vos vieną dieną ,o jau važiuoja į renginius. Išties manau jog jiems turėtų būti žiauriai sunku, nes išbūti Kuboje dvi savaites  kur laikas skiriasi penkiomis valandomis nuo mūsiškio turėtų būti labai sunku, o paskui vel grįžti į senas vėžias.
Pirmiausia susitvarkiau plaukus, paskui buvo eilė suknelei, ji juoda, beveik iki kulkšnų, juodi bateliai. Riešą papuošiau tėvų parvežta davana.  Apyrankė id obuolių sėklų.
Nusileidusi apačion, apsivilkau paltą.  Tėvai tai pat pasistengė susiruošti laiku, todėl viskas klostėsi kaip numatyta. Spektaklio vietas pasiekėme laiku. Bėda tik vieną. Aš visą jį pramiegojau. Šiaip tai man labai patinka meno pasaulis, bet šykart kažkaip nesugebėjau pakelti. Buvo taip nuobodu todėl ir užmigau.Nesididžiuoju tuo.

- Roe prašau gal gali man pagroti. - mums gryžus namo tėtis paprašė. Negaliu. Nekenčiu pianino , nekenčiu groti. Man nepatinka.

- Žinoma. - nusišypsojau jam. Atsisėdau ant baltos kėdutės prie balto fortepijono, dar atsigręžiau  pažiūrėti į tėvą, jis jau sėdėjo ant sofos priešais ,apkabinęs mama per pečius.  Gerai, padarykime tai.

Ir tai truko beveik valandą. Jie praktiškai koncerto užsimanė. Atgrojusi kokius šimtą kūrinių  pasakiau jog esu pavargusi ir nuėjau į savo kambarį. Spėju jie dabat masto kas man negerai, nes tik miegu. Bet dabar aš miego nenoriu, tesiog noriu pabūti viena.
Kritau nugara ant lovos ir tiesiog žiūrėjau į lubas. Keista jog Zayno nemačiau visą dieną  pripratau prie jo. Pagalvojus apie jį prisiminiau jog galbūt reiktų įsijungti telefoną, esu išjungusi jį  nuo pat dienos pradžios, turbūt bus keletas praleistų jo žinučių. Jug taip ir nesusitikom po to faino savaitgalio. Suradau telefoną kuprinėje ir paspaudžiau įjungimo mygtuką.

- Roe! - mamos balsas iš apačios pasigirdo pačių laiku. Padėdama telefoną ant lovos ir nieko ne atsakydama nusileidau žemyn.

- Taip. - mama buvo darbo kambaryje prie kompiuterio  nieko gero nebus.