Likimas| Lisa| Ff| Baigta

1

* Lisa pov. *

Kaip ir kiekvieną rytą atsikėliau, ne nuo gardaus pusryčių kvapo, žadintuvo ar vieno iš tėvų atėjusio į kambarį. Bet nuo rėkiančio tėvo ir pamotės.
Sunkiai išsiropščiau iš lovos. Gal rytai būtu lengvesni, jei tėvas taip dažnai negertu ir manęs nemuštu, jei pamotė nebūtų tikrą ka*ė ir jeigu mokykloje prie manęs nelystu septyni vaikinai, kurie yra tikras mokyklos blogis.
Išlipus iš lovos pirmiausia nuėjau į vonią ir nusiprausiau. Kai viską atlikau vonioje išėjau iš jos ir nuėjau prie spintos. 
Kaip ir visa laika rengiuosi maikę ilgom rankovėm, kad nesimatytų mėlynių ir juodus džinsus. Mūsų mokykloje uniformą neprivaloma, kas iš tiesų yra pliusas.
Žinau, kad turiu paskubėti, nes kitaip nespėsiu į mokyklą. O dar reikia paruošti pusryčius tėvui ir pamotei. Greit nuėjau į virtuvę ir greitai dariau pusryčius. Jau norėjau eiti, bet mano nelaimei į virtuvę atėjo tėvas. Nurijau gumulą susidariusi gerklėje. Jis nieko nesakė tik priėjo prie manęs ir spyrė į pilvą, už nieką, kaip visad. Susiriečiau iš skausmo. Ir taip kiekvieną rytą...
Žinau, kad turiu atsistoti. Jei neatsistosiu negalėsiu nueiti į mokyklą ir pavėluosiu. O tada manęs laukia dar daugiau smūgių.

Lėtais žingsniais patraukiau link durų, apsioviau batus ir apsivilkau švarkelį. Iki mokyklos apie dešimt minučių kelio, o iki pamokos liko penkiolikos minučių. Gal suspėsiu, bent turėčiau.
Atidariau durys ir išėjau pro jas. Įkvėpiau gryno oro. Kai uždariau durys patraukiau keliuku link mokyklos. 

Pasiilgau kai kuriu dalykų. Draugų, normalios šeimos, bet labiausiai mamos.
Ji mirė autoavarijoje. Tuo metu gyvenau ne Seule. Mes čia su tėčiu persikraustėm po mamos mirties. Tėtis pradėjo gerti, o dar nuo aštuntos klasės prasidėjo patyčios. Mane ne tik įžeidžia žodžiais, bet ir muša. Be jokios priežasties, tiesiog dėl neaiškių priežasčių užkliuvau septyntukui.

Nepastebėjau, kaip priėjau mokyklą. O prie jos, kaip visada buvo septyni vaikinai. Tikras mokyklos blogis...

Priėjau mokyklos įėjimą ir norėjau įeiti į mokyklą nepastebėta. Bet man nepasisekė, nes jie mane pastebėjo.

- Nagi ir ką gi mes čia turim?- nusijuokė vienas iš jų. Tai buvo Jimin. Jis yra žaidėjas ir didžiausias mergišius mokykloje. Ne vieną kartą bandė mane išprievartauti. Visi jo bandymai buvo nevykę.

- Ogi mokyklos kekšytė,- pasakė kitas vaikinas ir iš savo žodžių nusijuokė, kaip ir kiti šeši vaikinai. Šįkart tai pasakė Namjoon. Jis neapkenčia, kai jo kažkas negerbia.

Norėjau juos ignoruoti, bet jie nusprendė kitaip. Vos įėjus į mokyklą buvau priremta prie sienos. Mokinių koridoriuje nebebuvo, nes liko tik 2 minutės iki pamokos, tai visi sėdėjo kabinetuose. Tai viltis, kad mane kažkas išgelbės dingo. Nors jei kažkas ir būtų ėjęs, kažin ar man padėtų, nebent tai būtų mokytojas. Mokykloje esu žinoma, kaip kekšė ar pajuokos objektas. Visa tai jų darbas.

Pajaučiau, kaip mano rudi plaukai yra patraukiami, nuo pečių ir kaklo.
Juos patraukė Yoongi, jis yra irgi labai iškrypęs, kaip ir Jimin. Bet Yoongi labiau linkęs naudoti smurtą ir dažniau kažką sumuša, nei Jimin. 
Yoongi rankos atsirado ant mano klubų, o aš beviltiškai bandžiau jas nustumti. Drebėjau iš baimės, o širdys daužėsi, kaip pašėlusi.

Mane išgelbėjo skambutis.

- Pabaigsim vėliau,- sužnaždėjo Yoongi ir su draugais patraukė koridoriumi. 

O aš greitai nubėgau į tualetą. Praleisiu pirmą pamoką. Žinau, kad man klius, bet taip ar anaip vis tiek gausiu smūgių grįžus.

***

Taigi perrašyta dalis ☺️ Tikiuosi patinka.
Ačiū, kad skaitot!❤️❤️