Likimas| Lisa| Ff| Baigta

32

* Lisa pov. *
- Nereikėjo tiek valgyti,- suinkšciau, kol su Tae sedėjom ant sofos svetainėje.

Jaučiausi taip lyg tuoj sprogčiau, nes prisirijau. Bet kitai negalėjau, nes tie blynai buvo per daug skanus.

- Kaip jaučiasi mano burbuliukas?- nusijuokė Hoseok ir prisėdo prie manęs.

- Aš ne burbuliukas,- suzyziau.

Hobi vėl nusijuokė. Koks laimingas. Dabar norėčiau išmušti tą jo šypseną.

- Kas čia juokingo?- paklausė katik į svetainę atėjas Jimin. Tas irgi laimingas.

Visi kokie laimingi.

Man reikia išvesti pasivaikščioti Bagu. Bet aš abejoju ar galiu atsistoti nuo sofos.

- Hoseok?- kreipiausi į raudonplaukį stovinti netoli manęs.

- Mmh- sumurmėjo jis.

- Gali padėti atsistoti? - ištiesiau rankas į priekį. Jis pažiūrėjo į manę ir nusijuokė.

Hobi padėjo man atsistoti patemdamas man už rankų.

- Burbuliukas,- nusijuokė jis ir išėjo iš kambario. Ne, tuoj aš jį užmušiu.

- Aš ne burbuliukas,- pikta sumurmėjau.

Jimin nusijuokė ir išėjo paskui Hobi.

Nuėjau į savo kambarį. Bagu gulėjo ant lovos ir vartėsi. Atsargiai paėmiau jį ant rankų.

Nulipau į apačią ir užsegiau šuniukui pavadėlį. Pati užsidėjau striukę ir apsioviau batus.

Atidariau durys ir išėjau į lauką. Vos išėjau vėjas papūtė ir sutaršė mano plaukus. Ir aš kaip visalaika atrodau nuostabiai.

Ėjau link vietos kur visada einu - parkas.

Kai jau buvau jame Bagu pradėjo loti. Įdomu kas jam užėjo.

Pažiūrėjus į tą pusę į kurią nori eiti Bagu pamačiau Rowoon. Jis vedžiojo savo šunį.

Jis atsisuko į mano pusę ir pamojavo man. Aš nusišypsojau ir tada pamojavau.
Jis ėjo link manęs, o aš ėjau link jo.

- Labas, Lisa,- droviai nusišypsojo jis.

- Labas,- pasisveikinau ir sukikenau.

- Vedžioji savo meilutį?- jis atsiklaupė ir paglostė Bagu.

Tuomet jis pažiūrėjo už manęs ir sustingo. Kas jam atsitiko? Pažiurėjau už savęs ir mačiau du vaikinus einančius link mūsų.

- Gali man šiek tiek pagelbėti?- jis elgėsi... keistai?

- Kaip?- paklausiau. Kaip aš jam galėčiau padėti? Negi tai susiję su tais dviem vaikinais.

- Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad mano vardas ne Rowoon,- jis tarė.

- Kaip tai?- sutrikau. Kodėl jis man melavo?

- Mano tikras vardas Seokwoo, bet visi vadina Rowoon, tai tiesiog taip tau ir pasakiau- vaikinas pasilenkė arčiau manęs. - O dabar man reikia tavo pagalbos,- sužnabždėjo.

- Kokios?- tyliai paklausiau. Buvau šiek tiek sutrikusi dėl vaikino tokio artumo.

- Galėtum pavaidinti mano mergina?- greitai paklausė.

- Ką?- išpučiau akys.

Jis daugiau nieko nesakė tik prisitraukė manę arčiau, kas manę dar labiau nustebino.

- Sveiki,- Rowoon pasisveikino su tais vaikinais kuriuos prieš tai pamatęs jis sustingo.

- Labas,- pirmasis paisveikino mėlynapalukis. Man patinka jo mėlyni plaukai.