Likimas| Lisa| Ff| Baigta

40

* Lisa pov. *
Atsikėliau nuo didelio galvos skausmo. Lėtai pramerkiau akys. Kai jos pagaliau priprato prie skleidžiamos šviesos normaliai atsimerkiau.

Apsidairiau, aš ne savo kambaryje. Atpažinau tą kambarį.

Kaip aš atsidūriau Jungkook kambaryje? Nieko iš vakar neprisimenu.
Kiek vakar aš gėriau? Daugiau niekada negersiu.

- Eik miegoti,- išgirdau murmesį. Pasukus galvą į kitą pusę pamačiau ir patį Jungkook.

Išpučiau akys. Kas vakar nutiko?

Vaikino ranką atsirado ant mano liemens ir jis prisitraukė manę arčiau. Jo veidas buvo prieš pat mano veidą.

Neprisimenu kas vakar įvyko, bet mes su Jungkook labai suartėjom. LABAI.

Išgirdau, kaip durys atsidarė.

- Jungkook kur... Ai nebesvarbu...

Ir tada durys užsidarė.

- Jimin išmok belstis,- surėkė rudaplaukis.

Jimin mus matė. Nežinau ką dabar daryti. Turbūt prisigalvojo kokių nebūtų dalykų. Hoseok mus abu užmuš, jei sužinos.

- Kaip jautiesi? - paklausė vaikinas. Aš jam rūpiu? Nuo kada.

Jis atrodo taip nuostabiai. Manau, kad galėčiau į jį žiūrėti visą amžinybę.

- Blogai,- sugrįžusi į realybę atsakiau. Tikrai nemelavau. Mano galva atrodo tuoj sprogs ir manę pykina. Tikriausiai tuoj išvemsiu savo smegenis arba skrandžio turinį, jei dar kas nors jame yra.

Man reikia eiti iš čia. Deja, negaliu pajudėti dėl Jungkook rankų ant liemens.

- Jungkook, paleisk mane,- tariau ir bandžiau nusiimti jo ranką. Bet ji nepajudėjo iš vietos. Mano pastangos bevertės.

- Man ir taip gerai,- sumurmėjo vaikinas. - Neėjai savaite į mokyklą, jei dar dieną nenueisi nieko blogo nenutiks,- tarstelėjo.

Mokykla! Kaip aš galėjau ją pamiršti? Kodėl aš gėriau prieš pirmadienį? Su manimi kažkas blogai.

- Paleisk manę,- paprašiau, bet jis nepajudėjo. Kažkoks raumenų kalnas. Kodėl aš tokia silpna?

- Įkasiu,- pagrasinau, Jungkook tik nusijuokė.

- Kiek valandų?- paklausė. Norėdama pažiūrėti kiek valandų siekiau savo telefono.

Vaikinas manę paleido, kad galėčiau pasiimti telefoną. Pasiekusi jį pažiurėjau.

Septynios ryto, dar galiu spėti į pamokas.

- Jungkook atsikelk,- pradėjau jį purtyti. - Dar tik septynios, galim spėti į pamokas,- vis dar purčiau jį.

- Gerai, gerai,- jis atsimerkė. Jo akys tokios gražios...

Dabar ne laikas galvoti apie jo gražias akys. Lisa, susiimk.

Aš išlipau iš jo lovos. Išbėgus iš vaikino kambario nubėgau į savo.
***

Stovėjau prieš klasės durys. Į pirma pamoką vistiek pavėlavau, kad ir kaip skubėjau. Pirmoji matematika. Tai reiškias, kad nei vieno iš septyntuko nebus.

Su drebančia širdim atidariau durys. Įžengiau į klasę.

- O, pagaliau nusprendei pasirodyti. Ar turi pasiaiškinimą kodėl vėluojate?- mokytoja piktai pažiūrėjo į manę.

- Ne,- tyliai pasakiau ir nuleidau galvą.

- Atsisėsk. Tikiuosi jog tai pirmas ir paskutinis kartas,- mokytojai tai pasakius aš linktelėjau ir nuėjau į savo vietą.

Kol visą pamoką mokytoja aiškino kažkokia nesąmonę, aš žiurėjau pro langą.

Galvojau apie Jungkook. Ar gali būti, kad aš jam iš tikro rūpiu? Ir kas nutiko vakar, jog jis manęs nebeignoruoja?
***

Išėjau iš klasės ir ėjau link kitos pamokos kabineto. Sekanti biologija. Nekenčiu jos.
Prie manęs greitai prisistatė Jungkook. Besišypsantis. Koks laimingas.

- Dabar bus biologija,- pasakė ir uždėjo ranką man ant liemens. Kas čia dabar per gestai?

- Žinau,- atsidusau. - Ką reiškia tavo ranką ant mano liemens?- sukaupusi drąsą paklausiau.

- Tai, kad tu mano,- vaikinas pasakė ir toliau ėjo. Aš jo? Nuo kada?

- Aš ne tavo,- susiraukiau ir patraukiau jo ranką. Man sustojus sustojo ir jis.

- Tuomet būk mano,- jis atsisuko į manę. - Lisa, ar sutiksi būti mano mergina?