Likimas| Lisa| Ff| Baigta

12

* Lisa pov. *

- Lisa aš tavo brolis,- atsiduso Hoseok.

Aš atrodo, kad pamiršau, kaip kvėpuoti ir viskas aplink sustojo. Tai negali būti tiesa! Aš juo netikiu. Aš neturiu jokio brolio!

- Tu meluoji,- papurčiau galvą.

- Aš nemeluoju,- dar labiau nusiminė raudonplaukis.

O jei jis ir būtų mano brolis, tai nieko nekeistu.
Aš norėjau išlipti iš mašinos, bet jinai užrakinta.

- Aš nebelesiu niekam tavęs skriausti,- tarė ir rimtai į manę pažiūrėjo.

- Jungkook ačiū, kad mane išgelbėjai, bet turiu eiti,- ignoravau Hoseok žodžius ir bandžiau atidaryti mašinos dureles.

- Tu su tuo vyru negyvensi,- pro iškostus dantys tarė.

- Tas vyras mano tėvas,- pasakiau vis dar bandydama atidaryti dureles nors žinau, kad jos neatsidarys.

- Jis nėra tavo tėvas, mūsų tėvai mire!- sušuko jis. Tai su kuom aš tada gyvenau? Tai aš ne tik mamos netekus, bet ir tėčio? - Tu gyvenai su nepamižstamu vyru, kol mane globojo Jin tėvai!

- Tu meluoji!- ši kart sušukau aš. Man buvo nesvarbu, kad mašinoje sėdi trys vaikinai kurių nekenčiu.
Jaučiu, kaip iš akių byra ašaros.

- Nusiramink,- pajaučiau, kaip vėl esu įtraukta į šiltą glėbį. - Gyvenk su mumis, nenoriu, kad dar kentėtum,- vaikino balsas skambėjo ramiai.

- Aš bijau jūsų,- sukukčiojau.

- Tau nėra ko bijoti, aš visalaika būsiu šalia,- pasakė Hoseok ir stipriau manę apkabino.

Nežinau kodėl, bet patikėjau juo. Aš taip pat ji apkabinau. Nežinojau, kaip apibūdinti jausmą kurį dabar jaučiu.
Negalėjau patikėti, kad vienas iš septyntuko yra mano brolis.

Pajaučiau, kaip Jin užveda mašiną. Tikriausiais jis, nes mačiau,kad jis sėdėjo už vairo.
Jau buvau apsiraminus, bet vis dar buvau brolio glėbyje.
Brolis. Keista tą žodį tarti ar apie tai galvoti.

Kai sustojom pakėliau akys ir pamačiau didelį namą. Negi jie čia gyvena?

Kaip reaguos kiti vaikinai.

- Nesijaudink,- šyptelejo Hoseok. Bet manęs tai nenuramino. Aš vis dar susigužiusi išlipau iš mašinos. Kaip galėjau uždsidengiau švarku. Nes mano maikutę suplėšė. Vien pagalvojus, kas būtų atsitikę jei Jungkook nebūtų manęs išgelbejas, kaupiasi ašaros.

Hoseok permetė savo ranką per mano pečius ir prisitraukė manę arčiau.

Ar aš tikrai galiu jais pasitikėti?