Likimas| Lisa| Ff| Baigta

26

* Lisa pov. *
Atsikėliau ir pasitriniau akys. Esu savo lovoje. Keista... Ar neužmigau ant sofos?
Trūktelėjau pečiais ir nuėjau atlikti savo rytinę rutyną.

Viską atlikusi persirengiau.
Paėmusi telefoną į rankas nustebau.

50 žinučių ir 20 praleistų skambučių nuo Jennie.
10 žinučių ir 5 skambučiai nuo Rose.
11 žinučių ir 4 skambučiai nuo Jisoo.

Visos žinutėse buvo rašoma tas pats. Kur aš esu, kodėl neinu į mokyklą ir panašiai.
Jos jaudinasi dėl manęs... Tai štai koks jausmas kai turi draugu. Nusišypsojau. Aš joms rūpiu.

Tuomet greitai surinkau Jennie numerį, reikia jas nuraminti.
Po kelių įkyrių pyptelėjimų išgirdau merginos balsą.

- O Dieve Lisa! Kas tau yra? Aš taip jaudinuosi!- Jennie balse girdėjau rūpestį.

- Man viskas gerai,- tyliai pasakiau. Norėjau ją nuraminti. - Aš šiektiek sergu todėl, neinu į mokykla,- blogai jaučiausi, kad melavau. Nenoriu jai meluoti, bet negaliu pasakyti jog neinu į mokyklą, nes Jungkook pasiūlė ir įtariu, kad mano gyvybei gali grėsti pavojus.

- Kodėl man atrodo, kad tu meluoji?- paklausė mergina. Nors bendraujam neilgai ji mane tikrai pažįsta. Gal vis dėl to jai pasakyti tiesą?

- Aš blogai jaučiuosi ir viskas,- toliau melavau. Kuo daugiau melavau, tuo blogiau jaučiausi.

- Gal pas tave atvažiuoti?- vėl paklausė. Jei ji atvažiuos ji tikrai supras, kad meluoju.

- Ne nereikia,- tariau.

- Gerai... Bet jei kas skambink,- pasakė. Ji skambėjo, kaip kokia mama. - Sveik! Ir manęs daugiau taip negazdink,- jos balsas jau skambėjo linksmai.

- Iki,- atsisveikinau su mergina ir baigiau pokalbį.

Padėjau telefoną ant lovos.
Tada suurzgė mano pilvas. Man reiktu pavalgyti.
Išėjau pro kambario durys. Nuėjau į virtuvę. Ten sėdėjo Jimin, Jungkook ir Tae. Jin stovėjo prie viryklės ir gamino.
O Hoseok su Yoongi ir Namjoon tikriausiai dar negrįžo. Man neramu jau. Kur jie? Kokie ten reikalai? Man viskas taip įtartina...

- Labas Lisa,- linksmai pasisveikino Taehyung ir nusišypsojo. Nusišypsočiau, tačiau šiuo metu buvau nenuotaikoje.

- Kur Hoseok su Yoongi ir Namjoon?- iškart paklausiau.

- Ate Lisa,- pasakė Taehyung ir vėl nusišypsojo tik šįkart netikrą šypsena. Jis atsistojo ir nuėjo.

Pažiurėjau į kitus trys vaikinus. Nesitikiu, kad Jimin, bent kalbės su manimi. Jungkook tikriausiai, kaip ir vakar nieko nesakys, Tae išėjo. Tai liko tik Jin.

- Aš nieko nežinau,- tarė juodaplaukis prie puodų ir nusijuokė. Jo juokas priminė langų valymo garsą. Bet į tai šiuo metu nekreipiau dėmesio.

Jungkook ir Jimin apsimetė, kad nieko negirdėjo. Tai jie manę taip ignoruos?

- Jungkook neignoruok manęs ir pasakyk kur likę vaikinai,- priėjau prie vaikino ir uždėjau rankas jam ant pečių. Jaučiau, kaip jo kūnas įsitempia.

- Aš juk vakar sakiau,- jo balsas skambėjo netvirtai. Pirmą kartą girdžiu jį tokį nedrąsu. - Jie tik tvarko kelis reikalus,- tarė. Aš matau, kad jis meluoja. Kodėl jis tai daro? Negi negali pasakyti tiesos.

Aš dar labiau susirupinau. Ar kažkas atsitiko Hoseok? Ar kiti sveiki?

Išgirdau rakinimų durų. Tai tikriausiai jie.

Šviesos greičiu nulėkiau prie durų. Ten stovėjo trys vaikinai.
Pamačiusi raudonplaukį iškart jį apsikabinau. Laikiau ji savo glėbyje, taip stipriai, kaip galėjau. Jis taip pat manę apkabino. Aš taip dėl jo jaudinausi.
Pagaliau jis grįžo.

Bet dabar manyje sukilo piktis, kodėl jis neatsakė į žinutes. Jie visi trys tylėjo. O aš jaudinausi.

Bet vistiek negalėjau nieko padaryti. Vis dar stovėjau apsikabinusi Hoseok.

- O manęs niekas neapkabins?- išgirdau Tae balsą. Pasitraukiau nuo Hobi ir pažiurejau į Taehyung.

Jis atrodė mielai. Bet papurčiau galvą ir atsisukau į brolį.

Jis atrodė, kaip ne jis.
Jo ryškiai raudonuose plaukuose buvo pilna žemių, šakelių ir lapų. Gal tą parą jis praleido krūmuose? Taip pat jo rūbai buvo šiek tiek apiplyše ir išmurzinti.

Ką reikia daryti, kad taip atrodytum? Kiti vaikinai neatrodė geriau.

- Pakalbėsim vėliau,- tarė Hobi pamatęs mano reakciją. Aš linktelėjau.

- Tai gausiu apkabinimą ar ne?- išgirdau bruneto balsą.

- Gausi spirį į subinę,- sumurmėjo Yoongi ir nuėjo. Niurzga.

Trijulė išėjo iš kolidoriaus. Jiems reiktu pailsėti. Laukia rimtas pokalbis.

- Aš vis dar laukiu apkabinimo,- sukrižiavo rankas Tae. Jis tikrai nori, kad kažkas jį apkabintu. Jis kartais man primena meškutį.

Nusijuokiau ir priėjus prie bruneto apkabinau jį.
Jis apvyniojo savo rankas aplink mano liemenį. Stovėjom apsikabinę kolidoriuje. Tikriausiai atrodėm kvailai.

Tada pastebėjau, kad iš po durų kišo Jungkook galvą. Jis stebi mūs? Jis gal koks šnypas.

Kai jisai pastebėjo, jog aš pastebėjau jį jo galvą greitai dingo.

Jis mielas.
Man viskas dabar atrodo mielai.

Kai jau paleidau brunetą nuėjau į svetainę. Ten sėdėjo Jungkook. Jis sėdėjo lyg niekur nieko.
Žiūrėjo kažkokį filmą.

Atsisėdau prie jo.
***

Panašiai po valandos, man atsibodo spoksoti į televizoriaus ekraną. O Jungkook nekalbėjo su manimi, aš taip po at nežinojau ką sakyti.

Nuėjau į Hoseok kambarį, pažiūrėti, kaip jisai jaučiasi.
Užlipau laiptais į antrą aukštą. Priėjau prie Hobi kambario durų. Pasibeldžiau, bet atsakymo negavau.
Vis dėl to atidariau durys ir įėjau į kambarį. Tas murzius gulėjo lovoje ir miegojo. Vaikinas gulėjo apsikabines pagalvę. Priėjau prie jo ir užklojau ji su šalia esančia antklode.
Nusprendžiau jam netrukdyti ir išeiti iš kambario. Tegu miega.