Likimas| Lisa| Ff| Baigta

55

* Lisa pov. *
- Ne ne ne,- pradėjau eiti atgal, kol vaikinai bandė mane įtikinti.
Mark mus atvežė paslydinėti. Bet yra problema - aš bijau aukščio.

- Nenoriu,- tariau purtydama galvą.

- Bus smagu,- Jaemin tarė bandydamas manę įtikinti.

- Aš bijau aukščio,- prisipažinau ir nuleidau galvą.

- Aš visąlaika būsiu su tavimi,- Chenle priėjo ir pakėlė mano galvą, o tada apkabino. Nesuprantu, kaip jis taip greitai pasikeitė, bet džiaugiuosi dėl to.

Renjun kažką sušnibždėjo Mark'ui ir jis šiek tiek pagalvojęs linktelėjo.

Ką vaikinai sugalvojo?

- Aš tuoj,- smulkusis vaikinas kažkur nubėgo.

- Ką jūs sugalvojot? - paklausiau sukryžiavusi rankas.
Mark tik nusišypsojo, bet nieko nesakė.

Po kelių minučių stovėjimo už savęs išgirdau balsą.

- Sa wat di don bai (tailandietiškai "laba diena" ),- tai buvo linksmas ir gal net šiek tiek girdėtas vaikino balsas. Tai pat jis kalbėjo tailandietiškai, kas mane nustebino.
Atsisukau į tą pusę ir prie smulkaus vaikino stovėjo už jį aukštesnis juodaplaukis.

- Ji nesupranta, ką tu pasakei,- Renjun tarė žvilgtelėjes į manę.
Iš tikrųjų tai viską supratau, nes pati esu iš Tailando.

- Sa wat dee,- pasisveikinau su vaikinu ir nusišypsojau. - Aš iš Tailando,- tariau, kai pamačiau, jog vaikinai nustebo.

Taip pat tas juodaplaukis atrodo, man kažkur matytas.

- Lisa, čia Chittaphon Leechaiyapornkul, o trumpiau Ten,- rožinių plaukų savininkas pasakė juodaplaukio vardą ir tada prisiminiau. Prisiminiau, kur jis man matytas.

Pribėgau prie vaikino ir šokau jam į glėbį. Aš, taip jo pasiilgau. Su Leechaiyapornkul, kai dar gyvenau Tailande buvom geriausi draugai, viską darydavom kartu ir niekada neišsiskirdavom. Tačiau vėliau išsikrausčius mūsų ryšiai nutrūko ir nuo tada nesimatėm.

- Pasiilgau tavęs,- pasakiau ir stipriau ji suspaudžiau.

- Na, mes tik dabar susipažinom, bet gerai,- juodaplaukio balsas vis dar buvo linksmas. Jis turbūt manęs dar neatpažino, ar net nebeprisimena.

- Kai mes susipažinome, ji taip nedarė,- Mark nusijuokė.

- Prisimeni manę?- atsitraukus paklausiau. Jis į mane pažiūrėjo ir prisimerkė.

- Tu mergina, kurį buvo katik manę apsikabinusi,- jis pasakė ir plačiai nusišypsojo.

- Aš Lalisa,- pasakiau ir žiurėjau į jį laukdama kažko.

Jis atrodo, lyg sustingo.
Tada priėjo arčiau ir stirpiai apkabino, visai, kaip aš prieš tai.
Nusišypsojau būdama jo glėbyje. Nemaniau, kad kažkada dar jį sutiksiu.

- Kaip seniai tavę mačiau,- jis pasakė paleisdamas manę.

- Jus pažįstami?- trys vaikinai buvo sutrike, kol tuo tarpu Chenle nieko nesuprasdamas tiesiog šypsojosi.

- Princese,- vaikinas prisiminė pravardę, kurią visąlaika manę vadindavo.

- Ar aš vienas nieko nesuprantu?- Renjun paklausė.

Dabar esu tokia laiminga. Nežinau iš, kur jis čia atsirado, bet šiuo metu man ne tai galvoje.

- Ji mano vaikystės draugė,- Ten pasakė, vis dar šypsodamasis.

- Aš to nesitikėjau, bet ar gali padėti, kai ir tarėmės?- Renjun paklausė.

Leechaiyapornkul linktelėjo ir paėmė manę už rankos. Nesupratau ką jis nori padaryti, bet nesipriešinau ir leidausi tempiama vaikino.

******************************

Aš gal pusvalandį mokiausi, kaip parašyti Ten tikrą vardą:-)

******************************