Likimas| Lisa| Ff| Baigta

51

* Lisa pov. *
Sunkiai pramerkiau akys. Skaudėjo galvą, tad uždėjau ant jos ranką ir tyliai suinkšciau. Aš turiu talentą prisidaryti bėdų. Aš, kaip magnetas traukiu smūgius.

Pažiurėjau į lango pusę, pamačiau tik tamsą. Pasiėmus telefoną, kuris buvo prie spintelės, pažiurėjau kiek valandų. Jau buvo antra nakties.

Miego, kažkaip nebesinorėjo.
Išlipau iš lovos. Nuėjau į virtuvę ir įjungiau šviesą.
Prie stalo sėdėjo Jimin. Jis buvo apsivilkęs pižama, jo plaukai susivėlę, akys apsimiegojusios, o rankos ant stiklinės, kuri buvo padėta ant stalo.

- Aš kvailys, jau antrą kartą trenkiau Lisai,- jis nuleido galvą ant stalo. - Kodėl aš turiu būti toks?- vaikinas sumurmėjo, dėl jo nuleistos galvos nelabai supratau, ką jis dar sakė.
Man atrodo, jog jis nepastebėjo manęs.

Priėjau prie jo ir atsisėdau. Man jo pagailo, vieną kartą jau esu jį tokį mačiusi. Tai buvo viena iš pirmųjų manų naktų čia.

- Neužmiegi?- paklausiau turbūt pačio kvailiausio klausymo, kurio buvo galima paklausti.

- Lisa?- jis atsisuko į manę. - Atsiprašau,- jis pasakė ir jo akyse pamačiau sužybant ašarom. Jimin verkia? Kažkas naujo. - Aš atsiprašau, už viską,- vaikinas sušniurkštė nosimi ir pradėjo kukčioti.

Apkabinau vaikiną ir pradėjau raminti. Švelniai delnu glosčiau jo nugarą, kol jis galiausiai nusiramino.

- Eik miegoti, gerai?- ramiai kalbėjau, o Jimin susiraukė.

- Hyunjoo?- jis vis dar susiraukes įdėmiai, žiūrėjo į mano veidą.
Kas tą Hyunjoo?

- Nuvesiu tavę į tavo kambarį,- pasakiau jam ir paėmiau už rankos.

- Hyunjoo, nepalik manęs,- Jimin įtraukė manę į savo glėbį ir suspaudė. Kas jam pasidarė?

- Aš ne Hyunjoo,- atsidusau, bet vaikinas manęs nepaleido. Lyg negirdėjes mano žodžių laikė stipriai savo glėbyje kažką murmėdamas.

Tada jis mane paleido, bet paėmė man už rankos ir vedėsi, kaip suprantu į savo kambarį.
Jis įstūmė mane į kambarį ir pats įėjo. Užrakines durys Jimin atsisuko į manę. Aš bijojau. Nežinojau ką jis sugalvojo ir kas dedasi jo galvojo.
Jis ėjo lėtai link manęs, o aš lėtai ėjau atgal. Mano kojos užkliuvo už lovos ir aš įkritau į ją. Greitai virš manęs atsidūrė ir Jimin.

- Hyunjoo,- jis vėl sumurmėjo tą vardą. Kas tą mergina?

Tai pasakęs jis užvirto ant manęs ir pajutau jo svorį ant savęs.

Šiaip ne taip nustumiau jį nuo savęs ir tyliai atrakinau durys, po to išėjau.
Nuėjau į savo kambarį ir atsiguliau į lovą.

Niekaip negalėjau užmigti, nes mano minčių nepaliko toji Hyunjoo. Kas ji tokia ir kaip ji susijusį su Jimin?

***

Ėjau mokyklos koridoriumi ir prie spintelių pamačiau pažįstamą siluetą. Chenle išsisėmė kelias knygas ir tada uždarė spintelę. Greitai pribėgau prie jo.

- Labas, Chenle,- pasisveikinau su juo.

- Labas,- jis sutrikęs tarė.

- Einam ar tu kažko lauki?- paklausiau ir šyptelėjau pažiurėdama į jį.

- Neturiu ko laukti, tik keista, jog tu bendrauji su manimi ir iš vis prisimeni, jog egzistuoju,- vaikinas kalbėjo tyliai, bet pakankamai garsiai, kad galėčiau išgirsti.

Jis neturi draugų? Prisiminiau save, kai niekas su manimi nebendravo, žinau koks tai jausmas.

- Tuomet aš būsiu tavo pirmojo draugė,- plačiai nusišypsojau ir įsikibau jam į parankę.