Likimas| Lisa| Ff| Baigta

8

* Lisa pov. *

Taip pat įsiklausiau į aplinkos skleidžiamus garsus ir išgirdau paukščių čiulbėjimą, ir labai pažįstamą balsą, kuris nereiškia nieko gero.
Tai buvo Jungkook balsas.

- Lisa!- išgirdau jo šauksmą ir pradėjau bėgti. - Nepabėgsi nuo manęs!- vėl sušaukė ir pradėjo mane vitis.

Bėgau kiek galėdama. Skausmas buvo jaučiamas visame kūne, bet tai manęs nesustabdė. Baimė kurią jaučiau jam buvo didesnė, nei tas skausmas. Mano kvėpavimas pradėjo dažnėti ir mano, kad ilgai jau nebebėgsiu, bet tikrai dabar nepasiduosiu.

Bėgau kuo greičiau. Girdėjau bėganti Jungkook už savęs. Tai mane skatino bėgti. Bet nebeturėjau energijos. Mano kojos susipynė ir aš griuvau. Mano kvėpavimas vis dar buvo greitas. Pajaučiau didesnį skausmą, nei prieš tai. Visą kūną diegė skausmas.

Jaučiu, kaip akyse kaupiasi ašaros ir perštėjo akys.

Atsimerkiau ir prieš save išvydau Jungkook veidą. Jo kvėpavimas taip pat buvo greitas, o ant kaktos matėsi keli prakaito lašeliai.

- Na tu ir greita,- pasakė vis dar giliai kvepuodamas.

Aš iš lėto atsitojau ir norėjau vėl bėgti, bet juodaplaukis sugebėjo sugauti mano ranką prieš man nubėgant.

- Na kur tu bėgi?- paklausė ir patempė mane už rankos prie savęs. Pradėjau daužyti rankomis jo krūtinę. Bet jis tik nusijuokė iš mano pastangų. Neidėjas daug jėgos jis mane pakėlė ant rankų ir persimetė per petį.

Kelias akimirkas kurias jisai ėjo aš daužiau jam nugarą. Mano pastangos nuėjo veltui.
Pajutau kažką minkšto po nugarą. Užsiėmiau už galvos. Jis įmetė manę į mašiną. Mano kvėpavimas greitėjo. Aš bijau. Už vairo sėdėjo Jin. Jis pažiūrėjo į manę ir nusišypsojo. Aš nemačiau čia nieko linksmo. Na, jam gal ir linksma matyti bejėgė merginą ir vėliau su draugais iš jos šaipytis. Turiu atrodyti drąsi, nes jeigu bijau ir parodai tai jei tuo pasinaudoja. Deja mano drąsa kažkur pabėgo ir net neketina grįžti.

Į mašiną įlipo ir pats Jungkook. Tuomet Jin užvedė mašiną.
Sugalvojau padaryti beprotišką dalyką, bet gal pavyks. Atsisėdau ant sėdynės prie pat durų. Nei vienas iš jų nieko nesakė. Nežinojau kur važiuojam, bet apie tai negalvojau.
Staigiai čiupau už durelių rankenos. Mašiną buvo neužrakinta, tai durelės atsidarė. Aš iššokau iš mašinos. Pajutau didelį skausmą kojose ir nugaroje. Girdėjau šauksmus. Gulėjau ant asfalto. Dėl skausmo negalėjau pajudėti. Sukaupusi visas jėgas pakėliau rankas ir pamačiau kraują. O tada tamsa.
***
Vis dar buvau užsimerkusi. Viską beprotiškai skaudėjo. Jaučiausi, kaip akmeninė. Šalia girdėjau balsus, bet nesupratau kas ir ką sakė. Neįstengiau atsimerkti. Nežinau ar tai dėl to, kad mano energiją pasibaigusį, ar d to, kad esu nusilpusi, o gal aš nenorėjau pabusti?
Balsai vis nenutylo. Nuo to man pradėjo skaudėti galvą.
Po truputį pradėjau merkti akys. Pažiurėjau į pusę iš kurios sklido balsai. Ten stovėjo Jin ir Jungkook jie pikosi dėl kažko. Bet dar negalėjau suvokti apie ką jie kalbą. Vaizdas liejosi.
Kai vaizdas stojo į savo vietas pamačiau vaikinus kurie žiūrėjo į manę. Mano širdys tam tikra prasme sustojo.
Jin uždėjo ranka ant mano kaktos. Jis atrodė toks susirūpinęs ir rimtas. Jis manimi rūpinasi ar ką? Nieko nesupratus stebėjau tolimesnius jo veiksmus. Jungkook stebėjo mane ir Jin. Kambario durys atsidarė ir pro jas įėjo Jimin. Pamatęs mane ant jo veido atsirado šypseną su kuria jis visada į manę žiūri, bet jinai nežada nieko gero.

- Pažadėt, nes aš irgi noriu,- tarė Jimin ir apsilaižė lūpas.

Nekreipiau dėmesio į jo žodžius. Bent jau bandžiau tai daryti. Jis juk man nieko nepadarys. O gal?

Prisiminiau tėtį ir supratau, kad man reikia kuo greičiau namo. Atsitojau. Man suskaudo galvą. Bet ignoruodadama skausmą bandžiau eiti. Mano bandymas buvo sėkmingas. Tik tada pajutau rankas ant liemens. Kruptelėjau. Atsisukusi pamačiau Jungkook.
Jis šypsojosi. Aš nesišypsojau, neturėjau tam priežasties. Jis atsargiai pritraukė mane arčiau savęs. Nesupratau, ką jis nori daryti. Jis buvo už manę visa galva aukštesnis. Tai pakėliau galvą, kad galėčiau pamatyti jo akys. Jisai vis dar šypsojosi.

- Tau reikia pailsėti,- pasakė jis ir paleido mane. Jau žiojiausi kažką sakyti, bet Jin mane pertraukė.

- Ką tu sau galvojai šokdama iš mašinos,- jis vos nerekė. Atsitraukiau nuo jo per žingsnį. Bet jis žengė arčiau manęs.

- Tu galėjai mirti,- jis jau ramiau pasakė.

- Vistiek manęs niekas nepasigestu,- tyliai ištariau tai nežinau ar jis girdėjo.
Jis susiraukė.

- Gali pakartoti?- paklausė. Papurčiau galvą. Jis atsiduso ir išėjo iš kambario.
Likau tik su Jungkook ir Jimin. Jimin buvo netoli durų. O Jungkook kelis žingsnius nuo manęs.

Norėjau praeiti pro jį, bet jis atsistojo prieš manę.