Likimas| Lisa| Ff| Baigta

53

* Lisa pov. *
Stovėjau prie kambario durų. Nieko nelaukdama atidariau durys ir įėjau į savo kambarį.

Tai ką pamačiau jame mane privertė nustebti.

Kambaris buvo pilnas spalvotų balionų ir kaikur buvo padėta pliušinių meškiukų.
Kiek žinau mano gimtadienis tai kovo mėnesį, o ne gruodi.

Iš tų visų balionų apsupties išėjo Jungkook. Tai čia jo darbas.

- Nešdinkis iš mano kambario,- piktai pasakiau.

- Lisa...

- Prašau, uždaryk durys iš kitos pusės,- parodžiau į durys ir nuliejau rudaplaukį piktu žvilgsniu.

- Lisa, prašau išklausyk manęs,- Jungkook priėjo prie manęs ir bandė apsikabinti mane, bet aš jį nustumiau.

- Turi minutę,- pasakiau ir pažiurejau jam į akys.

Jis žiūrėjo į mane ir tylėjo.
Taip ir maniau.

- Išeik,- pasakiau ir nusisukau.

- Ne palauk,- vaikinas tarė ir aš vėl pažiūrėjau į jį.

Lisa, tvardykis ir nepravirk prie jo.

Jaučiu, kaip visos emocijos sukila, ir bando iškilti į paviršių.

- Aš jos nebučiavau, tai ji manę pabučiavo,- jis tarė. Nebučiavo? Gal ir nebučiavo, bet ir neatstumė.

- Išeik,- tariau ir jaučiu, kaip akyse susikaupė ašaros. Jungkook bandė manę vėl apsikabinti, bet aš kaip ir pirma karta jį atstumiau. - Išeik,- pakartojau ir jis atsidūses paliko kamabarį.

Atsisėdau prie lovos ir padėjau galvą ant sulenktu kelių. Pradėjau kukčioti.
Aš jį myliu ir pasiilgau jo, bet negaliu jam atleisti. Tiesiog, bijau, kad vėl būsiu įskaudinta.

- Kiek daug balionų,- vaikinas atėjas į kambarį pasakė nustebusiu balsu. Iš balso atpažinau, kad tai Namjoon. - Ar tu verki?,- jis paklausė, kai perėjo per visus balionus ir pamatė manę.

Kadangi tai jau ir taip aišku, tai tik linktelėjau galvą.

- Dėl Jungkook?- vėl paklausė ir aš vėl linktelėjau. - Neverk, dėl jo. Jis tik niekšelis. Geriau pralinksmėk ir padėk mums pasiruošti. Vakare Jin grįš iš susitikimo su draugu, tai reikia pasiruošti, mes jam rengiami gimtadienio staigmeną,- Namjoon atsitojo ir ištiesė man ranką. Aš ją paėmiau ir jis padėjo man atsistoti.

- Aš tuoj ateisiu,- pasakiau ir nuėjau į vonios kambarį susitvarkyti savo betvarkės ant veido.
***

Aš ir Jimin buvom paskirti iškepti tortą. Aš taip ir nepaklausiau, kas tą Hyunjoo. Bet nenorėjau jam gadinti nuotaikos, nes manau, kad ta mergina jam atneša ne kokius prisiminimus.

- Idėjom miltus, tai dabar reikia įmušti kiaušinius,- perskaičius receptą pasakiau.

- Ups,- tarė Jimin. Atsisukusi į jį pamačiau, kad jis pripilė pieno. - Nieko viskas bus gerai. Tiesiog dabar įmušiu kiaušinius, nieko blogo nenutiks,- Jimin paėmė ir įmušė kiaušinius į tešlą, kartu su visais lukštais.

Trenkiau sau su delnu per kaktą.

- Viskas gerai,- tarė vaikinas ir su šaukštu bandė ištraukti lukštus iš tešlos.

Priėjau ir padėjau jam išimti lukštus.

- Dabar reikia įdėti cukraus ir išmaišyti,- pasakiau.

Vaikinas linktelėjo ir paėmė viena indelį. Jo visą turinį supilė į dubenėlį.

- Manau, kad per daug įpiliai,- pasakiau pažiurėdama į krūvą kuri atrodė, kažkaip keistai.

Šviesiaplaukis nekreipė dėmesio į mano žodžius ir paėmė mikserį. Jis įjungė jį didžiausių greičiu ir įdėjo į tešlą.

Visa tešlą pradėjo taškytis po visą virtuvę.

- Išjunk,- aš vos neklykiau ir jaučiau, kaip masė keliauja ir ant mano veido, ir rūbų ir ant grindų...

Kai garsas nurimo atsisukau į Jimin, kuris šypsojosi nekalta šypsenėlė.

- Bent jau tešla paruošta, - jis nusijuokė. - Ir tu atrodai juokingai,- jis pradėjo dar labiau juoktis žiūrėdamas į mano veidą. Tai jam labai juokinga? Aš jam dar atkeršysiu. Bet dabar reikia sutelkti dėmesį į darbą.

Viską supilėm į kepimo formą ir įdėjom į įkaitusią orkaitę.
***

- Iškepėt?- paklausė į virtuvę įėjas Hobi.

Linktelėjau ir atsargiai išėmiau tortą ir orkaitės.

- Kodėl neidėjote cukraus?- paklausė Hoseok.

- Įdėjom,- nusišypsojau ir prisiminiau tą keistą krūvelę tešloje. Taip pat prisiminiau, kaip dalis tešlos skrido man į veidą.

- Tai, kodėl cukrus, net nepaliestas ant spintelės?- raudonplaukis priėjo prie spintelės ir paėmė indelį su cukrumi.

Palauk, jei dabar cukrų lako Hobi, tai ką į tešlą supilė Jimin?
Dabar supratau, kodėl tas "cukrus" atrodė keistai, todėl nes ten buvo ne cukrus, o druską.
Trenkiau sau per kaktą. VĖL. Supratau, kad su Jimin daugiau niekada negaminsiu.

- Tu įpilei druską,- sumurmėjau.

- Važiuoju nupirkti tortą į parduotuvę, nes nebeturime laiko,- tarė šviesaplaukis ir išėjo iš virtuvės.

- O aš einu išeiti pasivaikščioti su Bagu, greitai grįšiu,- tai tarusi išlėkiau iš virtuvės.

***

Bagu jau pavedžiotas, tortas nupirktas, dekoracijomis ir viskuom kitų pasirūpinta.

Persirengusi tešluotus rūbus nulipau į apačią.
Visur šviesos buvo išjungtos ir aplink buvo tamsu. Girdėjau, atrakinamu durų garsą.

- Ar, kas yra namuose?- išgirdau Jin balsą.
- Kodėl čia taip tamsu?, - jis vėl prakalbo.

Tada šviesa buvo įjungta ir mes visi iššokom iš savo slėptuvių ir sušukom:

- Staigmena!