Likimas| Lisa| Ff| Baigta

14

* Lisa pov. *
Atsistojau nuo lovos ir priėjau prie sienos kur kabėjo kelios nuotraukos. Vis dar negaliu patikėti, kad turiu brolį.
Kambario durys atsidarė. Maniau, kad atėjo Hoseok, bet klydau. Į kambarį įėjo Jimin.
Ko jam čia?

Jis nusišypsojo ir priėjo arčiau.

- Jin pasakė kas tau nutiko,- tyliai tarė, bet išgirdau. Jis žino, kad manę bandė išprievartauti?
Jis vis artėjo prie manęs, o aš ėjau atgal. Kai pasiekiau sieną nebeturėjau kur eiti. Mano širdys daužėsi, kaip pašėlusi.
Jimin žiūrėjo į mane ir šypsojosi. Jis uždėjo rankas ant sienos, taip mane ikalindamas.

Jo veidas priartėjo prie manojo. Atrodo, kad pamiršau, kaip kvėpuoti. Jis taip arti.
Aš nežinau ko jis nori, bet nemanau, kad tai gerai man.

Aš nuslinkau siena ir užsidengiau veidą su rankomis.
Jimin atsitupė prie manęs. Jis ranką uždėjo ant mano kojos ir glostė ją vis kildamas aukščiau. Jis atsegė mano ( tiksliau Jungkook) švarkelį. Aš numušiai jo ranką neleisdama jam jo nuimti.
Jis susiraukė ir patraukė mano rankas. Jis greitai nuėmė švarkelį. Aš buvau tik su liemenėlė. Jis apsilaižė lūpas ir priglaudė jas prie mano kaklo. Aš bandžiau jų nustumti, bet man neužteko jėgų. Pradėjau drebėti.

- Baik,- išlemenau. Jisai manęs nesiklausė ir vistiek bučiavo kaklą.
Pamačius, kad jisai uždėjo ranka ant mano kelnių užtrauktuko. Iš visų jėgų bandžiau jį nustumti.
Kai jisai pasitraukė nuo manęs, maniau, kad man pavyko, bet klydau.
Pamačiau prie sienos prispausta Jimin, o prie jo Jungkook. Jis ruošėsi trenkti Jimin. Bet aš atsistojau prieš šviesaplaukį ir gavau smūgį į skruostą. Nukritau ant žemės. Žinau, kad Jimin vertas smūgio, bet nenoriu, kad susipyktu per mane.
Prie manęs kažkas priėjo.

- Lisa,- išgirdau išsigandusi balsą. Jis priklausė Jungkook.

- Kas čia dabar vyksta?!- užrėkė. Bet ne Jungkook, o Hoseok.

- Lisa atleisk man, nespėjau sureaguoti,- tarė Jungkook liūdnu balseliu, kai atsimerkiau ir pažiurejau į jį.

Prie manęs pribėgo Hoseok. Jis nustūmė Jungkook nuo manęs ir paėmė manę nuotakos stiliumi. Jis atsargiai paguldė manę į lovą.

Jungkook greitai išbėgo iš kambario ir greitai grįžo su Jin.

Jin priėjo prie manęs ir įdėmiai apžiūrėjo veidą. Jis tada vėl išbėgo. Po kelių akimirkų grįžo su ledu, kuri uždėjo ant žando.
Raudonplaukis piktai žiūrėjo į Jungkook kuris stovėjo nuleidęs galvą.
Uždėjau ranką ant raudonplaukio rankos ir jis atsisuko į mane.
***
Atmerkiau akys. Kelis kart pamirksėjau. Apsidairiau aplink. Aš Hoseok kambaryje. Tai viskas buvo tikra...
Pažiūrėjus į į kairę pamačiau prie lovos sėdinti raudonplaukį. Nusišypsojau ir atsisėdau. Man reiktu jį pakelti.
Kai norėjau žadinti vaikiną į kambarį kažkas įėjo. Tas kažkas buvo Jin.

- Kaip matau atsikėliai,- nusišypsojo jis. Aš nieko nesakiau, nežinojau, kaip reaguoti.
Mano gyvenimas pasikeitė nuo tada, kai sužinojau jog Hoseok mano brolis.
- Aš tau atnešiau rūbų,- tarė ir padėjas rūbus išėjo. Iš kur jis turi moterišku rūbų ir kaip jis gali žinoti mano dydį? Geriau apie tai negalvosiu.

Pažiurėjau tai buvo maikutė su ilgom rankovėm tai gerai. Ir dar buvo šortai, bei megztukas. O tai jau blogai. Hoseok gali pamatyti mėlynes. Nors jis ir žino, kad tėtis, tiksliau patėvis smurtavo prieš manę.

Pasiėmiau rūbus ir užsidėjau maikutę. Buvau su kelnėmis kurias vilkėjau vakar ir užsidėjau megztuką.

Tuomet prisiminiau Hoseok. Priėjau prie raudonplaukio ir atsargiai ji papurčiau. Jis kažką sumurmėjo ir toliau miegojo.

- Kelkis,- toliau purčiau jį.

Jis pramerkė akys ir apsidairė. Jo žvilgsnis sustojo ties manimi.