Likimas| Lisa| Ff| Baigta

37

* Lisa pov. *

- Lisa!- išgirdau laiminga balsą. Atsisukusi pamačiau Hwiyoung. - Atėjau atsisveikinti su geriausio draugo mergina.

Na, dabar man klius. Kodėl jis negalėjo palaikyti liežuvio už dantų.

Nejaukiai nusišypsojau.

- Palauk, nuo kada tu turi vaikiną?- susiraukė Hobi. Numatau rimtą pokalbį.

- Aš tau viską paaiškinsiu,- nejaukiai nusišypsojau. - Ate Hwiyoung,- apsikabinu vaikiną stovinti šalia manęs.

- Tu turi vaikiną?- paklausė Rose ir pažiūrėjo į Rowoon. - O ir ne bet ką, o patį Rowoon,- piktai pažiūrėjo į jį. Palauk jie pažįstami?

Kodėl Rose tokia pikta?

- Rose,- juodaplaukis nebuvo labai laimingas jos pasirodymu. Jie žino vienas kitą...

- Manau mums laikas,- pradėjau stumti Hoseok, kad jis įliptu į mašiną. - Ate Rowoon,- pribėgusi apsikabinau vaikiną. Jis man kažką slaptai įdėjo į ranką ir atsisveikino.

- Gerai galim važiuoti,- nusišypsojo Hoseok.

- O tai aš apsikabinimo negausiu?- Jisoo apsimetė liūdna. Nusijuokiau ir ją apsikabinau. - Aš tavęs taip pasiilgau,- mergina manę suspaudė, taip jog atrodo tuoj sprogsiu. - Oij atleisk,- nusijuokė.

Aš jų taip pat pasiilgau.
***

Kol važiavom namo visi kalbėjom, išskyrus Jungkook. Jis nė žodžio man nepasakė. Kas jam yra? Tikrausiai piksta ant manęs.

Ačiū Dievui niekas nekalbėjo apie Rowoon, tik Rose sėdėjo susiraukus. Reikės su ja pakalbėti.

Bet žinau, kad namuose manęs ir Hoseok laukia rimtas pokalbis apie tai. O blogiausia tai, jog dabar mes esam prie namu.

Pati pirmoji išlipu iš mašinos. Pradedu bėgti link durų ir jas pasiekusi atidarau. Žinau, kad pokalbio vistiek neišvengsiu.

- Lisa!! - buvau įtraukta į kažkieno glėbį. Kažkas manęs tikrai pasiilgo.

- Dustu,- kai tai pasakiau manę paleido. Pamačiau išsišiepusi brunetą. Čia Tae, nusišypsojau pamačius jo šypseną. Jis visada praskaidrina nuotaiką.

- Nežinau kur tu buvau, bet praleidau tiek daug,- įsijautęs pradėjo kalbėti ir negalėjo nuslėpti savo šypsenos.

- Pakalbėsite vėliau,- jį pertraukė Hoseok. Jis paėmė man už riešo nusivedė į savo kambarį. Dabar mūsų laukia rimtas pokalbis. O man tokie nepatinka.

Mes atsisėdom ant jo lovos. Vienas prieš kitą.

- Taigi,- ramiai prakalbo Hoseok. - Kas ten buvo? - mano nuostabai jis kalbėjo ramiai.

- Jis n-nėra mano v-vaikinas,- sumikčiojau. Velnias! Kodėl aš taip bijau? Juk čia mano brolis. - Me...

- Lisa,- jis atsiduso, taip pertraukdamas manę.
- Tu esi suaugusi ir turi teisę į tokius dalykus,- Hoseok kalbėjo labai rimtu balso tonu. - Tad aš noriu su juo susipažinti ir viskas,- nusišypsojo.

- Noriu įsitikinti, kad jis geras vaikinas,- šįkart Hobi kalbėjo linksmai.

- Hobi, mes...- jau norėjau jam paaiškinti, bet jis vėl manę nutraukė.

- Shhhhh,- uždėjo pirštą man ant lūpų. - Man nereikia teisintis, tik tau reikės mus supažindinti.

Kaip jis nesupranta? Negi teks vaidinti ir prie jų? O kaip Jungkook? Jungkook turbūt nei kiek nerupiu.

Nieko nesakiusi išėjau iš Hoseok kambario. Išėjusi pamačiau Jungkook.

- Jungkook,- nusišypsojau ji pamačius.

Bet jis nieko nesakė. Nė nežvilgtelėjo. Praėjo, kaip pro šalį. Gal negirdėjo? Arba kaip ir sakiau, aš jam nerupiu.

Prisiminiau lapelį kuri davė Rowoon. Pažiūrėjus į jį pamačiau jo telefono numerį. Nusišypsojau ir nuėjau į savo kambarį.

Deja negalėsiu pabūti viena, nes ten sėdėjo visos trys merginos.