Likimas| Lisa| Ff| Baigta

7

* Lisa pov. *

Jau buvau prie pat durų, kai jos atsidarė. Išvydau pikta tėvo veidą. Prisidirbau...

Pajutau degantį skruostą. Jis man trenkė. Tai jau nenaujiena.

- Kur buvai?- piktai paklausė.

Nieko neatsakiau, tik tylėjau.

- Atsakyk,- jis buvo dar piktesnis.

Jis paėmė už mano riešo ir įtraukė į namus, kurių net nesinori vadinti namais.

Jis mane pastūmė ir neišsilaikiusi nukritau. Suinkščiau iš skausmo. Jis spyrė į tą pačią vieta kur spyrė Yoongi. Susiriečiau iš skausmo.

- Žinosi, kaip vėluoti,- išspjovė žodžius ir nuėjo.

Atsistojau, kūną dar labiau suspaudė skausmas. Lėtais ir mažais žingsneliais nuėjau iki savo kambario.

Tiesiog griuvau į lovą ir užmigau.
***

Būtinai turėjau pramiegoti. Ignoravus didžiulį skausmą, greitai persirengiau ir pagriebusi kuprinę išbėgau iš namų. Nespėjau pagaminti pusryčių. Šiandien bus sunki dienelė.

Kaip galėdama greičiau nusigavau į mokyklą. Įėjau į kabinetą, kai liko minutė iki skambučio. Klasiokai pažiūrėjo keistai į mane, bet aš to nesureikšminau.

Atsisėdau į savo vietą. Pirma pamoka bus be septyntuko ir be Jennie.
Atsidusau ir išsitraukiau daiktus reikalingus pamokai.

Pamoka praėjo nuobodžiai, tai vos neužmigau.

Išėjus į koridorių tolėliau pamačiau juos, bet gal jie nepastebės manęs. Nuėjau prie kabineto.
Jie mane pastebėjo, tai negerai.

- Nu, ką nespėjom vakar pasilinksmint,- tarė priėjas Jimin.

- Atstokit, - tyliai tariau.

- Ko tokia pikta?- pašaipiai paklausė Yoongi.

- Nuo ko gavai? - staiga paklausė Taehyung.

-Ką? - paklausiau, nieko nesupratus.

- Nuo ko mėlynė, tau ant veido?- pavartė akys Taehyung. Pamiršau ryte užsimaskuot ją. Paslėpiau ją po plaukais, bet jau per vėlu.

- Lyg tau rūpėtu,- suburbėjau.

Tada priėjo Jungkook ir patraukė plaukus.

- Nuo ko? - jis paklausė.

- Tau vistiek nerūpi,- tyliai pasakiau.

- Nuo ko ji?- pikčiau paklausė.

Kodėl jam staiga parūpo? Norėjau atrodyti drąsi, bet tokia nesu.

- Na, ką išgaravo tavo drąsa,- pasišaipė Namjoon.

- Žiūrėk, kad tu pats neišgaruotum,- išgirdau pažįstamą balsą. Tai Jennie.
Mintyse meldžiausi, kad ji neprisidirbtu.
Visi atsisuko į ją. Išskyrus Jungkook. Jis žiūrėjo įdėmiai į mano akys. Atrodė jog jis matytų mane kiaurai. Mano akyse atsispindėjo baimė. Jinai ten tuno jau apie keturis metus.
Jimin piktai į ją pažiūrėjo.

- Nenorėk prisidirbti,- piktai tarė.

- Ir ką man padarysi? Trenksi, kaip Lisai?- sarkatiškai paklausė. Jinai nežino kada sustot. Aš bijau dėl jos.
Mane labiausiai nustebino Jungkook reakciją. Jis atsisuko į Jimin ir kažką sumurmėjęs nuėjo.

Prie manęs priėjo Yoongi.

- Mes dar susitiksim,- pašnabždėjo ir nuėjo.

- Nesusitiksit,- sumurmėjo Jennie ir pažiūrėjo į mane. Jos veidą nušvietė šypsena.

- Tą mėlynė tikrai ne nuo Jimin,- sumurmėjo. Nes jinai ir nėra nuo jo. Bet jei nereikia to žinoti.

- Kas ją padarė? - paklausė.

- Nieko, tiesiog kritau,- pamelavau ir nusišypsojau. Ji keistai pažiūrėjo, bet daugiau nebe kamantinėjo manęs.
***

Man labai sekasi. Turėsiu daryti biologijos projektą su JUNGKOOK. Jis mane greičiau užmuš negu darys projektą. Poros keisti negalima. Mano gyvenimas sumautas, aš tuo vis labiau įsitikinu kiekviena diena.
***

Parėjau namo, buvo tylu. Tėvo nėra kaip ir pamotės, tai nieko netrukdoma pasiekiau savo kambarį.
Griuvau į lovą ir galvojau apie savo sumautą gyvenimą.
Telefonas suskambėjo. Negi kažkam parūpau? Pažiurėjau į telefoną, man parašė nepąžystamas numeris.

* Nežinomas numeris*
Labas! Gal norėtum eiti apsipirkti kartu? Prigriebčiau dar vieną savo drauge.
P.S. čia Jennie

Apsipirkti? Seniai tai bedariau. Jei išeisiu mane tėvas vėl gali sumušti. Ai, surizikuosiu. Pasiėmiau telefoną ir sumaigiau žinutę.

*Lisa*
Žinoma! Galėtume po 20 min. susitikti prie prekybos centro

* Jennie*
Ok. Būsiu

Greitai išlipau iš lovos. Persirengiau į kitus juodus džinsus ir užsidėjau juoda džemperį. Man artimiausias prekybos centras nėra toli, taigi per 20 minučių tikrai spėsiu nueiti. Tai kirsiu kelią per parkelį.

Išėjau iš namų ir ėjau link parko.
Pasiekiau parką ir sulėtinau žingsnį. Žiurėjau į medžius, paukščius. Taip pat įsiklausiau į aplinkos skleidžiamais garsus ir išgirdau paukščių čiulbėjimą ir... ir labai pažįstamą balsą kuris nereiškia nieko gero.