Likimas| Lisa| Ff| Baigta

59

* Lisa pov. *
Paspaudžiau ir perskaičiau žinutę. Ją perskaičius širdys pradėjo plakti greičiau.

Ką tai turėtų reikšti? Žinutėje parašyta, jog aš dabar turiu ateiti į parką, viena. Jau temsta ir baisu eiti. Bet parašyta, jei neateisiu, tai pasekmės bus blogos.

- Man keikur reikia, pasistengsiu kuo greičiau grįžti,- tai pasakius palikau merginas sutrikusias stovėti vidurį prekybos centro.

Išėjau iš prekybos centro. Nuo žvarbaus vėjo susigužiau. Kuo greičiau galėdama ėjau link to parko.
Įdomu, kam ir kodėl manęs reikia. Negi tai tie žmonės, apie kurios kalbėjo Hoseok ir Jungkook? Bet jie sakė, kad man jau pavojus neturėtu grėsti.
Nieko nebesuprantu. Ir dar tas staigus Rowoon dingimas ir ta Suzy. Man viską per daug sunku suprasti. Visas šitas reikalas ne man.
Gal man rašė Suzy? Bet kam jai vargintis? Galėjo parašyti ir Rowoon, bet kodėl aš jam turėčiau būti reikalinga. O gal tai tik nejuokingas pokštas. Tikiuosiu, jog tai sapnas ir greitai iš jo pabusiu.

Jau netoli buvo parkas. Tik manęs nepaliko jausmas, jog manę kažkas seka. Apsidairiau, bet gatvėje buvau tik aš. Jau buvo pilnai suteme. Išitraukiau skambanti telefoną. Skambino Hoseok. Atmečiau skambutį ir išjungus telefoną įsidėjau jį į kišenę.

Man tereikia pereiti gatvę ir būsiu parke. Ėjau per gatvę ir staiga mane lyg apakino šviesos sklindančios iš šono.

* Jungkook pov. *
Sekiau Lisa, bet taip jog ji manęs nepastebėtų. Kam jai reikia kažkur eiti, kai taip tamsu. Jeigu jai kažkas atsitiks?

Ji pasuko į šoną ir pradėjo eiti per gatvę. Pamačiau atvažiuojančia mašiną.

- Lisa! - sušukau ir pradėjau bėgti link Lisos. Bet jau buvo per vėlu.

Mergina gulėjo gatvėje apsupta kraujo, o mašina buvo nuvažiavus. Greitai išsitraukiau telefoną ir paskambinau greitajai.

Atsitupiau prie jos, iš akių pabyro ašaros. Žinau, kad nieko negaliu padaryti ir tai manę liudino labiausiai. Mano mylimoji guli vyduri gatvės be gyvybės ženklų. Kodėl būtent ji?

Pranešiau Hoseok, kas įvyko. Su juo atvyko ir visi kiti. Sėdėjau prie operacinės kur šiuo metu buvo Lisa. Blogos mintys nepaliko mano galvos. Jei tik būčiau buvęs šalia jos. Aš turėjau jai neleisti ten eiti, aš turėjau ją sustabdyti.
Skruostu nuriedėjo dar viena ašara, po jos dar viena. Jos rytosi nesustodamos viena po kitos. Krūtinėje buvo keistas jausmas. Kažkas iš vydaus manę spaudė ir sukėlė didelį skausmą, kaip ir tada kai pamačiau liūdna Lisos veidą jai išvydus tą nelemta nuotrauką.

Po daug laiko iš patalpos pagaliau išėjo daktaras. Jo rimtas veidas mus visus nužvelgė.

- Yra panelės artimųjų?- jo balsas nuaidėjo per koridorių.

-Aš jos brolis,- tarė Hoseok ir stipriau suspaudė verkenčia Jennie glėbyje.

- Tuomet jums turiu pranešti šias nelabai smagias naujienas,- daktaras gyliai atsiduso. - Panelė yra gilioje komoje,- jam tai ištarus atrodo, jog laikas sustojo.

To negali būti. Tai tik košmaras iš kurio privalau pabusti. To negali būti. Tas keistas jausmas krūtinėje sustiprėjo ir širdį lyg užgulė akmuo. Gerklėje susidaręs gumulas neleido normaliai kvėpuoti,  mintys apie Lisa neapleido mano galvos, o ašaros rytosi viena po kitos nė nemanydamos sustoti.

- Užjaučiu,- tai taręs vyras nuėjo ilgu koridoriumi.