Likimas| Lisa| Ff| Baigta

5

* Lisa pov. *

Išėjus iš tualeto mane pasitiko ne kas kitas, o Jimin.

- Tai susitikom vėl,- tarė ir prispaudė mane prie sienos. Žmonių koridoriuje buvo gan daug, bet niekas nekreipė dėmesio, kas čia vyksta.
Jie žino, kad jeigu sumanytų padėti man, gautu ir patys.

Mano širdys daužėsi, kaip pašėlusi, o kūnas drebėjo. Jimin veide atsirado šypsena. Jis žino, kad aš jo bijau ir jam tas patinka.
Jo rankoms atsiradus ant mano klubų, sudrebėjau.

Visi mokiniai skirstėsi į kabinetus. Dabar jis man gali padaryti, bet ką. Jo viena ranką laikė mane, kad nepabėgčiau, o kita suspaudė man šoną. Būtent tą vietą kur yra mėlynė. Skausmas persmelkė kūną, nors jis šono labai stipriai nespaudė.

- Tu tokia silpna,- nusijuokė jis. - Ir viena. Žinai, ką galių tai padaryti? - nusijuokė vėl Jimin.

Dabar nežinojau, ko tikėtis iš jo.

- Klausyk blondine, dink nuo mano draugės, arba kitaip kentėsi,- išgirdau piktą Jennie balsą. Dabar jinai prisidirbo.

Mačiau, kaip Jimin supyko.

- Matau tu naujokė,- nusijuokė. - Tada pasakysiu, kas aš esu, nes...- jis norėjo kažką sakyti, bet Jennie jį nutraukė.

- Man nesvarbu ar tu Anglijos karalienė, ar eilinis kvailys,- tarė ji. Dabar jai tikrai klius. Jimin pasitraukė nuo manęs. Jis kažką padarys Jennie per mane. Negaliu to leisti. Nenoriu, kad kiti kentėtu per manę, nors aš ją įspėjau. Mačiau, kad jis suspaudė kumštį ir ruošėsi jai trenkti.
Tad per daug negalvojus stojau prieš ją ir gavau smūgį į veidą.
Akyse šiek tiek liejosi vaizdas ir labai skaudėjo žandikaulį. Pajaučiau, kad kažkas prie manęs atsitupia. Tikriausiai Jennie.
Mano kūną puoš dar viena mėlynė. Nors koks skirtumas ar jų mažiau, ar jų daugiau. Man jau neberupi.

Jennie padėjo man atsistoti. Abi nuėjom iki artimiausio suoliuko. Jinai išsitraukė servetėlė ir nuvalė kraują nuo prakirstos lūpos. Jinai ją stipriai paspaudė ir aš suinkščiau. Ji tyliai atsiprašė ir toliau valė.
Pamoka jau seniai prasidėjo. Teks ją praleisti.

- Sakiau su manimi neprasidėti,- po ilgos tylos tariau.

- Man nerūpi jų nuomonė. Žinau, kad esi gera mergina. Praeitoje mokykloje niekur nepritapau. Vėliau mama pakeitė darbą ir mes atsikraustėm čia,- papasakojo ji. Mačiau, kad jinai jau graudinosi. Man jos pasidarė gaila.

- Nenoriu tavęs įtraukti į šitą nesąmonę,- pasakiau.

- Tu mano draugė ir aš tavęs nepaliksiu,- nusišypsojo ir uždėjo ranka man ant peties.

Gal mano gyvenimas pradės taisytis? O gal tai tik laikina. Klausymų vis daugėja, o atsakymų nėra.
***

Šiek tiek pabendravau su Jennie ir supratau, kad ji nuostabus žmogus. Man ištikrųjų labai pasisekė.

Mums liko paskutinė pamoka - biologija. Ten bus ir Jungkook. Ugh. Kaip nekenčiu biologijos, o ypač su Jungkook.

Įėjus į biologijos kabinetą atsisėdau į savo vietą. Jennie prie manęs. O kai pamoka prasidėjo mokytoja ( rupūžė ), mus išskyrė. Ji turėjo atsisėsti pas kita merginą, o pas mane pasodino Jungkook. Dabar tai bus. Jungkook, kaip visada šypsojosi savo nesveika šypsena.

Jis savo ranką uždėjo ant kojos. Aš ją nustumiau. Jis vėl ją uždėjo. Aš susiraukiau. Jis dar labiau nusišypsojo.

Trenkiau jam per nagus ir jis patraukė ranką ir susiraukė. Dabar man klius. Vėl.

Visa pamoką jis nelindo prie manęs, bet žinau, kad vėliau man bus ne kas.

Nuskambėjus skambučiui pagriebiau Jennie ranką ir kaip galėdama greičiau išlėkiau iš klasės. Jinai suprato, kad kažkas atsitiko rimto. Mes išėjom iš mokyklos. Daugybė mokinių ėjo pro mokyklos durys, o mes stovėjom ir laukėm kažko. Nors man jau reiktu eiti, bet negaliu pasakyti Jennie priežastis. Pastebėjau, kad nepasiėmiau vienos knygos, ją palikau spintelėje.

- Aš einu pasiimsiu knygą,- pasakiau ir Jennie linktelėjo.

Grįžus į mokyklą, nuėjau prie spintelės. Norėjau ją atrakinti, bet išgirdau kažkieno balsą. Atsisukau ir pamačius kas tai supratau, kad man galas.
***