Likimas| Lisa| Ff| Baigta

27

* Lisa pov. *
Pramerkiau akys nuo triukšmo apačioje. Kas ten ką daro? Išlipau iš lovos. Greitai sušukavau plaukus, kad neatrodyčiau, kaip ragana ir išėjau iš kambario.

Lėtai lipau laiptais. Mano nuogas kojas šaldė laiptai. Vis dėl to reikėjo ir persirengti.
Nuėjau į svetainę. Ten nieko nebuvo. Tai tas garsas tikriausiai sklydo iš virtuvės.

Tada išgirdau tą patį garsą. Tik šįkart jis buvo daug garsesnis. Jis tikrai sklydo iš virtuvės.
Man atrodo, kad kažkas nori sugriauti virtuvę.

Ėjau link virtuvės.
Kai buvau joje nustebau pamačiusi kas ten darosi.

Visi puodai, keptuvės ir virtuviniai įrankiai mėtosi po virtuvę. Visi miltai ant vaikino tamsių plaukų. Ant žemės keletą išsitėškusiu kiaušinių. Kažkokia gliti masė buvo ant jo rankų. Stalas ir spintelės buvo kažkuom ištepliotos. Taip pat ant stalo buvo išpiltas baltas skystis, tikriausiai pienas.

Čia gal vyko karas? Žiūrėjau į visą šią betvarkę išpustomis akimis.

- Jungkook kas čia vyksta? - paklausiau nustebusi. Man buvo įdomu sužinoti kas čia įvyko. Nes man atrodo, kad pati virtuvė taip susijaukti negalėjo.

Nors pripažinsiu, kad šios betvarkės viduryje stovintis Jungkook atrodė juokingai. 

- Na aš bandžiau kepti blynus, bet nelabai pavyko,- sumurmėjo vaikinas.

Išgirdau žingsnius. Tie garsai dar kažką prikėlė.
Atėjo Jin. Dabar Jungkook'ui gresia mirtis.

- Kas čia įvyko!?- jis suklykė. - O dieve į ką tu pavertei virtuvę?!- atrodė, kad jam tuoj sprogs galvą iš pykčio. Jis susiėmė už galvos.

- Nurimk,- pasakiau. - Aš tau padėsiu visą šitą sutvarkyti,- tariau ir šiek tiek šyptelėjau.

Atrodo, kad jis į mano žodžius net nesureagavo.

- Tuoj aš tave užmušiu,- tarė vyresnisis ir pagriebes šluotą, kuri stovėjo kampe pradėjo vytis Jungkook.

Ką dabar daryti.
Jie abu bėgiojo po sujaukta virtuvę. Ir man atrodo, kad jie dar labiau ją sujauks. Kelios lėkštės nukrito ant grindų suduždamos ir sukeldamos dideli garsą.

Žiūrėjimo į du begiojančius vaikinus ir galvojau ką daryti. Net nežinau ar čia juokinga, ar graudu.

- Kas trukdo mano miegui?- išgirdau susierzinusi balsą. Atsisukusi pamačiau mėtinių plaukų savininką.

Ponas niurzga pasirodė. Jo susivėlę plaukai rodė, kad jis katik atsikėlė. Ir tik dabar pastebėjau, kad jis be marškinėlių.

Pažiurėjau į jo puikiai ištreneruota kūną.

Kur tu žiūri moterie! Man reikia nurimti!

- Mėgaujiesi vaizdu?- pašaipiai šyptelėjo. Jaučiu, kaip mano žandai pradeda kaisti. - Nusifitografuok, vėliau galėsi pažiūrėti,- tarė. Dabar aš jau buvau vis raudona. Greitai nusukau žvilgsnį.

- Wow, kažkas tikrai pasistengė,- nusijuokė Yoongi, kai pamatė virtuvę. Pamačius šią betvarkę jam tikrai pakilo nuotaika.

- O tu ką čia pusnuogis darai? Ir ko taip išsišiepės?- tarė Jin, kai pamatė Yoongi. - Ir tu nori gauti iš šluotos?- juodaplaukis pakėlė šluotą ir vaikinas stovintis šalia manęs nuėjo.

- Pala aš dar nebaigiau!- surėkė vaikinas, kai pamatė, jog Jungkook bando sprukti.

Vaikinas greitai išbėgo iš virtuvės palikdamas visur kojų antspaudus.

- O jergutėliau,- sudejavo vyresnisis ir atsisėdo ant kėdės.
Priėjau prie jo.

- Aš tai padėsiu, viską sutvarkyti,- bandžiau jį nuraminti.

- Tikrai?- jis pakėlė savo akys į manę.

Linktelėjau.

- Tik pirmą persirenksiu,- tariau ir nubėgau atgal į kambarį.

Iš spintos išsitraukiau trenegines kelnes ir maikutę. Greitai persirengiau.
Susirišau plaukus ir pažiurejau į veidrodį. Neatrodžiau labai tragiškai.

Nuėjau į virtuvę. Dar kartą ją peržvelgiau. Bus daug darbo.

Jin jau buvo pradėjas dirbti. Jis surinko šukes nuo grindų.
Aš pradėjau nuo įrankių.

Pirmiausia surinkau įrankius, puodus ir keptuves.
Visa tai sudėjus į kriauklę pradėjau valyti spinteles, o vaikinas valė kiaušinius nuo grindų.

Pasirodo Jungkook spinteles ištepliojo kečupu. Ir sugebėk tu man taip.
***
Po kelių varginančių valandų pagaliau virtuvė buvo švari.
Užtat aš nelabai.

Pilvas sugurgė primindanas, kad reikia pavalgyti. Juodaplaukis nusijuokė.

- Eik persirengti, o aš kažką padarysiu valgyti, nes ir kiti alkani,- tarė ir plovėsi savo rankas.

Linktelėjau ir nubėgau į savo kambarį.
Nuėjau į vonią.
***
Nusisausinau kūną rankšluošciu.
Tada suvokiau, jog nepasiėmiau rūbų.
Teks eiti, taip. Bet ko jaudintis? Juk už durų yra mano kambarys. Gerai, jog kiekvienas kambaryje turi vonios kambarį.

Apviniojau kūną rankšluoščiu kūną.
Atidariau durys ir išėjau iš nedidelės patalpos. Iškart nuėjau prie spintos. Išitraukiau rūbus.

Nusimečiau rankšluostį ir užsidėjau apatinius rūbus.

Mano dėmesį patraukė atsidarančios durys. Pro jas įžengė Jungkook.

Supratau, kad esu tik su apatiniais rūbais.

- O Dieve,- suspiegiau. Kodėl būtent dabar? Negi jis negalėjo pasibelsti.

- O šudas,- nusikeikė vos pamatė manę.

Aš kiek galėdama užsidengiau kūną rankomis. O Dieve, kaip man gėda. Mano žandai kaista.

Greitai apsirengiau maikutę ir džinsus. Kaip aš dabar jam į akys pažiurėsiu.

- Viskas,- tariau.
Vaikinas patraukė ranką nuo veido ir atsisuko ir manę.
Jo žandai buvo šiek tiek rausvi, todėl jis atrodė mielai.

- Aš atsiprašau,- atsiprašė jis. Na jis, kaip ir neturi už ką atsiprašyti, bet galėjo nors pasibelsti. Dabar jau nieko negaliu pakeisti.

Nieko nesakiau man vis dar buvo gėda. Dabar tikriausiai visąlaik prie jausiuosi nejaukiai.

- Aš tik norėjau pasakyti, jog Jin jau kviečia valgyti,- nedrąsiai pasakė vaikinas ir paskutinį kartą pažiurėjas į manę nuėjo.

Likau viena kambaryje. Net apetitas dingo. Atsisėdau ant lovos.

Išgirdau beldimą į durys. Nors kažkas žino tokį dalyką, kaip mandagumas.

Nuėjau prie jų ir atidariau jas. Nustebau išvydusi brunetą.