Likimas| Lisa| Ff| Baigta

22

* Lisa pov. *
Stovėjau prie matematikos kabineto. Greitai priėjo ir Jungkook. Jis nusišypsojo ir atsistojo prie manęs.

- Ar tu būsi prie manęs mokykloje?- tyliai paklausiau.

- O kodėl turėčiau nebūti su tavimi?- jis sutriko. Ar jam ir taip neaišku? Kaip jis nesupranta?

- Na ar kitiems nebus keista, kad visalaika iš manęs tyčiojaisi, o dabar bendrauji?

- Man nerūpi ką mano kiti,- jis tarė.
Jam nerūpi? O, kaip reputacija?

Jau norėjau jam paprieštarauti, bet manę pertraukė skambutis į pamoką.

- Pakalbėsim vėliau, mažyte,- mirktelėjo jis ir nuėjo.

Mano žandai užsiplieskė. Mažytę. Ir dar tas mirktelėjimas...
Kodėl aš tai taip sureikšminu? Kodėl aš dabar apie tai galvoju? Greitai įėjau į matematikos kabinetą ir atsisėdau į savo vietą.
***
Pasibaigus matematikai (pagaliau) ėjau link kito reikiamo kabineto. Sekanti pamoką biologiją. Ji man su Jungkook.
Prisiminus jį aš nusišypsojau.

Pala ką? Kas man darosi? Negi man jis tikrai pradeda patikti? Papurčiau galvą ir tęsiau kelionę link biologijos kabineto.

Tiesiau ranką link durų rankenos, bet man išgąsdino rankos ant mano pečių. Kruptelėjau ir atsisukau į tu rankų savininką.

Pamačiau Jungkook. Tai tik jis... Aš jau buvau išsigandus.
Jis šiandien lyg prilipęs prie manęs.
Katik supratau, kad matematikoje nebuvo Jennie. Kur jinai pasiplovė?

- Jennie šiandien nebus,- lyg skaitidamas mano mintys tarė Jungkook. O iš kur jisai žino. - Man Jisoo pasakė,- greitai pridūrė.

- Kodėl?- paklausiau. Man nei Jisoo, nei Rose, nei pati Jennie nieko nesakė.

- Nežinau,- trūktelėjo pečiais Jungkook.
***

Nežinau kas pasidarė Jungkook, bet jis šiandien buvo keistas.
Visą dieną į pamokas ir per pertraukas buvo su manimi. Nesitraukė nuo manęs toliau negu žingsnis. Buvo keista matyti tokį Jungkook.

Pasibaigus pamokoms su Jungkook įlipom į Hoseok mašiną, kuri buvo netoli mokyklos , raudonplaukis užvedė mašiną.
Važiavome tyloje.
Abu vaikinai apsikeitė keistais žvilgsniais.

- Tai, kaip sekėsi?- paklausė Hobi.

- Gerai,- tyliai tariau.

- O pastarosiomis dienomis nesijautiai tai lyg tave sektu?- toliau klausinėjo. Man tai pasidarė įtartina. Negi manę kažkas turėtu sekti?

- Ne... O ką? Kažkas atsitiko? Kas vyksta?- pradėjau klausinėti. Man kylo panika ir aš pradėjau giliai kvėpuoti.

- Ne ne ne viskas gerai tiesiog paklausiau,- ramino manę Hoseok. Supratau, kad jis meluoja. Žmonės tokiu klausymų šiaip sau neklausinėja ir mačiau, kaip jisai žiūrėjo. Vien iš žvilgsniai buvo galima suprasti, kad jis meluoja. Jis prastas melagis.

- Aš matau, kad meluoji,- tariau. Nesupratau, kas vyksta.

- Nusiramink,- pajutau švelnu apkabinimą. Supratau, kad čia Jungkook. Nes raudonplaukis tiesiog negalėtų to padaryti. Pasijaučiau saugi.

Aš jam pradedu kažką jausti, bet žinau, kad mes nebūsime kartu, nes jis man nieko nejaučia.
O tie bučiniai jam nieko nereiškia. Aš tai puikiai suprantu. Bandau tuos jausmus paslėpti, bet jie tik auga. Aš nieko negaliu padaryti. Dabar jis toks mielas ir rūpestingas ir tai jis daro, nes aš jo draugo sesė.