Likimas| Lisa| Ff| Baigta

15

Jis pramerkė akys ir apsidairė. Jo žvilgsnis sustojo ties manimi. Jis taip į mane žiūrėjo kelias akimirkas ir nusišypsojo.
Kodėl jis šypsosi?

- Kaip miegojai?- paklausė.

- Gerai,- tyliai atsakiau.

- Pusryčiai!- sušuko į kambarį įsiveržęs Taehyung. Nusijuokiau iš jo vaikiškumo.

Pradedu galvoti, kad keikurie vaikinai dar neišaugo iš vaikų amžiaus.

- Tu eik į apačią su Tae, o aš pasiruošiu ir nusileisiu,- šiltai nusišypsojo brolis. Aš tik linktelėjau ir nuėjau prie Taehyung kuris stovėjo ir laukė manes.

Su juo išėjau iš kambario. Namas buvo gan didelis, o kur virtuvė nežinojau.

- Čia,- tarė vaikinas ir parodė į kairę pusę. Nuėjau ten su juo ir atsidūriau virtuvėje.

Ten sėdėjo ir kiti penki vaikinai.

- Kas tavo veidui?- vos nešaukė Yoongi. Tuomet visi atsisuko į manę. Pasijutau nejaukiai.

Jimin pažiūrėjo į manę piktai, o Jungkook nuleido galvą.

- Nieko,- tyliai tariau ir paslėpiau didelę mėlynę ant skruosto po plaukais.

Vaikinai keistai pažiūrėjo, bet greitai sugrįžo prie valgymo.
Taehyung paėmė man už rankos ir nuvedė prie stalo. Jis atsisėdo, o aš prie jo. Tai man iš dešinės sėdėjo Taehyung, iš kairės Yoongi, o prieš manę sėdėjo Jungkook.
Greitai prieš manę garavo šiltas maistas. Tyliai padėkojau Jin ir pradėjau valgyti. Į virtuvę įbėgo raudonplaukis. Valgėm tyloje, kol jos nesudrumstė.

- Taigi Lisa tau vakar vakaras patiko?- lyg niekur nieko paklausė Jimin. Aš pradėjau kosėti.
Hoseok susiraukė ir sugniaužė kumščius. Jaučiau, kaip akyse kaupėsi ašaros.

- Jimin gali viena karta patylėti ir nesikabinėti prie kitų?- piktai paklausė Taehyung.

- Nesikišk mazgiau,- tarė Jimin.

- Aš ne mazgius, pats tu toks,- mačiau koks Taehyung buvo piktas.

- Gal nesipykit?- juos sutramdyti bandė Namjoon.

- Jeigu ji yra Hoseok sesė ji neprivalo gyventi su mumis,- burbuliavo Yoongi. Visi pradėjo rėkauti. Aš čia tik pirmą dieną ir jau juos sukiršinau.

- Einam,- prie manęs priėjo Jungkook ir pagriebė už rankos. Nesipriešinau.

Jis vedėsi manę į antrą aukštą. Įėjom į kambarį kur anakart buvau pabudusi. Tai jo kambarys.

- Nenorėjau jog matytun juos rėkaujančius. Jie ištikro geri, mieli, draugiški, bet kartais apsipikstam,- pasakė Jungkook ir aš supratingai linktelėjau.

Mes jo kambaryje sedėjom gan ilgai, bet virtuvėje dar buvo girdėti riksmai.

Su vaikinu sėdėjau ant lovos ir nekalbėjom. Aš prie jaučiuosi nejaukiai. Kaip ir prie kitų.

- Lisa?- kreipėsi į manę Jungkook.

- Taip?- atsisukau į jį.

Ir tada jo lūpos palietė mano lūpas. Sėdėjau sustingusi. Jis mane pabučiavo. Jungkook mane pabučiavo. Kodėl jis tai daro?

Nustumiau jį nuo savęs.

- Kodėl tai padarei?- paklausiau.

- Nežinau, tiesiog kažkaip, kažkas,- kažką bandė sakyti jis.

Tuomet pajutau, kad noriu jį pabučiuoti. Kad noriu dar kartą pajusti tas lūpas.

Kol jis kažką murmėjo paliečiau jo lūpas savosiom. Į mano bučinį buvo greitai atsakyta.
Man patiko tas bučinis, jaučiausi keistai. Nesu įsitikinus ar tai gerai. Bet šiuo metu apie tai negalvojau.
Kaip pritrūko oro atsitraukiau nuo jo.

- Aš atsiprašau,- nuleidau galvą.

- Tau nereikia už tai atsiprašinėti,- tyliai pasakė.