Likimas| Lisa| Ff| Baigta

4

* Lisa pov. *

Sunkiai pramerkiau akys. Ką pirmiausia pamačiau tai mokyklos seselė. Puiku, buvau be sąmonės. Sarkazmas tiesiog liejasi per kraštus.
Į mane pažiūrėjo seselė ir šiltai nusišypsojo.

- Puiku, kad pabudai. Jau praėjo pamokos tai gali eiti namo, jei jautiesi geriau. Tavo tėtis neatsiliepia, tai negalėjau jam pranešti,- tarė ji.

Pamokos jau praėjo. Velnias!
Nieko nesakiau tik linktelėjau. Greitai išbėgau iš seselės kabineto. Bėgau koridoriumi ir sugebėjau į kažką atsitrenkti. Mano kuprinė nukrito, o iš jos mano knygos.

- Atsiprašau,- tyliai pasakiau. Susirinkau knygas ir atsistojau. Sutikau pikta Jungkook žvilgsnį. Dar kartą velnias!

- Žiūrėk kur eini, nevykele,- piktai pasakė. Ir mane pastumęs nuėjo. Vos nenugriuvau, bet išsilaikiau ant kojų.
***

Kol grįžau namo, nieko nenutiko. Tik kai atidariau namų durys, mano ausys pasiekė tėvo rėkimas. Iškart pajutau spyrį į pilvą, tada į nugarą. Jis dar karta spirė man kelis kartus netoli pilvo.
Kai nusprendė, kad jau gana jis sustojo.

- Kita kartą grįžk laiku,- sušnypštė ir nuėjo.

Vos atsistojau ir nuslinkau į savo kambarį.
Buvau pavargusi, o visą kūną kaustė skausmas.

***
Jau buvo vakaras. Aš ruošiausi eiti miegoti. Bet tada išgirdau tylu garsą. Geriau įsiklausiusi supratau, kad kažkas kažką mėto į mano langą.
Nežinau, kas tai galėtų daryti. Priėjau prie lango ir atitraukiau užuolaidas. Vos atidariau langą, vienas akmenukas skrido man į kaktą. Gerai, kad jis buvo nedidelis. Pasitryniau kaktą ir bandžiau įžiūrėti kas yra lauke. Lauke yra tamsu, tai sunku ką  įžiūrėti.
Kieme stovėjo juodas siluetas. Veido negalėjau įžiūrėti. Jis pakėlė akys, kad pažiūrėtu į mane, bet jo veido vis dar neįžiūrėjau.
Rėkauti tikrai nenoriu, nes prisišauksiu nelaimę. Tas siluetas tik stovėjo ir nieko nedarė. Po kiek laiko jis nuėjo. Rimtai? Atėjo naktį man į langą pamėtyti akmenų ir išėjo? Mano ėjimą miegoti sutrukdė, kažkoks buožgalviais, kuris sumanė pasimėtyti iš akmenų. O vienas iš jų man ir į galvą pataikė.
Nusižiovavau. Nuėjau nuo lango ir atsiguliau į lovą.
Šiek tiek reikėjo pasivartyti, kol suradau tinkamą poziciją miegoti. O kai ją radau, iškart užmigau.

***
Trečiadienis. Savaitės vidurys. Bet, kad ir kokia būtų šiandien diena aš vis tiek būsiu sumušta ar kaip nors pažeminta.
Ėjau koridoriumi link kabineto. Matematika. Pats nepakenčiamiausias dalykas. Vienintelis geras dalykas, kad joje nėra nei vieno iš septynetuko.
Skambutis suskambėjo vos man įėjus į kabinetą. Lėtai nuėjau prie savo vietos ir atsisėdau. Kaip visada aš sėdžiu prie lango. Mano ramią veiklą sutrukdė mokytojos balsas.

- Turime naują mokinę,- pasakė mokytoja ir aš staigiai atsisukau į tą pusę. Ten stovėjo mergina. Ji turėjo tamsius rudus plaukus, taip pat buvo tamsiu akių ir turėjo gražius veido bruožus.
Greitai ji taps mokyklos populiarioji ir bus viena tų, kurie šaiposi iš manęs. Nauja Alice draugė.

- Sveiki aš Kim Jennie, tikiuosi sutarsim,- maloniai pasakė, ir šiek tiek nusišypsojo.
Mokytoja pasakė jai atsisėsti kur nori. Laisvos vietos buvo dvi. Viena prie manes, kitą prie Alice. Prašau, kad ji neatsisėstu prie manęs.
Alice nusišypsojo, bet jos veidas apsiniaukė, kai Jennie atsisėdo prie manęs.

- Labas,- tyliai pasisveikino.
Aš nieko neatsakiau. Jei nekalbėsiu gal jinai nebandys susidraugauti su manimi. Alice man jau galvoja keršto planą. Žinau, kad ji Jennie palenks į savo pusę.

Bandžiau susikaupti ties matematikos uždaviniu, bet man sekėsi ne, kaip. Nes Jennie bandė visokiais būdais gauti mano dėmesį.
Kalbėjo su manimi, baksnojo į ranką ir koją, tampė plaukus ir panašiai.
Kas jai negerai?
Suskambėjo skambutis. Pagaliau! Greitai susidėjau daiktus ir bandžiau kuo greičiau ištrūkti iš klasės. Kai buvau prie durų ir maniau, kad išsilaisvinau iš tos erzinančios merginos gniaužtų, ji priėjo.

- Labas, dar kartą,- ji pasakė.

Neatsakiau nieko. Viską ką ji gaus iš manes tai tik tylą.

- Kodėl nekalbi su manimi?- paklausė.

- Jeigu nenori turėti bėdų nekalbėk su manimi ir apsimesk, kad neegzistuoju,- pasakiau ir paspartinau žingsnį.

- Aš neapsimetinėsiu,- tarė ji kai mane pavijo.

Netoli pamačiau Yoongi ir Jimin. O Jennie vis kalbėjo. Jinai prisidarys bėdų. Laimei netoli buvo tualetas. Durys buvo pravertos.
Įstūmiau ją į patalpą. O iš paskos įėjau ir aš.

- Kodėl tai padarei?- sutriko.

- Dabar aš tau kai ką paaiškinsiu. Jei, bendrausi su manimi, tai prisidarysi bėdų nuo septynetuko,- tyliai pasakiau.

- Kokio dar septynetuko?- ji dar labiau sutriko. Aš išėjau iš tualeto, ją palikdama viena.ir sutrikusia.

Išėjus iš tualeto mane pasitiko, ne kas kitas, o Jimin. Velnias!