Likimas| Lisa| Ff| Baigta

50

* Lisa pov. *
Pramerkiau akys ir ką pirmiausia pamačiau, tai lubas, kurios buvo nusėtos žvaigždėm. Supratau, jog esu savo kambaryje.

Prisiminus, kas įvyko vakar vėl susigraudinu. Greitai nusivalius kelias ašaras, kurios išsprūdo, atsistoju.

Nueinu į vonią, nes žinau, jog atrodau, kaip zombis. Ten atlikusi rytinę rutiną, grįžtu į kambarį. Atvėrusi spintą, paėmu naujus rūbus ir jais persirengiu.

Šiandien dar reikia į mokyklą. Tikiuosi nematysiu Jungkook. Prisiminus tą nuotrauką, vidų vėl užlieja liūdesis, bet, kad ir kaip bebūtų sunku, man reikia tai ištverti.

Pasiėmusi telefoną pasižiuriu, kiek valandų. Po valandos prasidės pamokos.

Sunkiai atsidususi palikau kambarį. Virtuvėje sutinku Jimin, Tae ir susiraukusi Hoseok. Pamačius manę jo žvilgsnis sušvelnėja ir pakviečia prie stalo pusryčiauti.

***

Įėjus į mokyklos pastatą mane pasitinka kelių mokinių akys, bet jos greitai buvo nukreiptos kitur.

Prieinu prie spintelės, o ten stovi Alice, jos veide yra pašaipi šypsena.
Nieko nesakiusi pastumiu merginą ir jinai dėl per didelių kulnų, vos nenuvirsta. Mano rytas ir taip ne koks, o dar jinai iškels, kokią dramą. Neturiu nei jėgų, nei noro su ja pyktis.

- Oi, kokia pykta. Pasikviesk Jungkook, jis tavę nuramintu,- ji tarė. - Bet palauk, jūs gi nebekartu,- ji pašaipiai pasakė ir suvaidino, kad verkė.

Pažiurėjau į ją bejausmiu žvilgsniu, bet greitai nuo jos nusisukau. Uždarius spintele, nuėjau. Ji neverta mano dėmesio.

Priėjus prie kabineto pamačiau Jungkook. Pradėjau pro jį lyg nebučiau jo pastebėjusi. Atsisėdau į savo vietą.
Blogai tai, jog rudaplaukis sėdi prie manęs. Pamačiau ateinantį klasioką, kuris sėdi už manęs.

- Ei, - pasakiau atkreipdama jo dėmesį. Jis pažiūrėjo į mane sutrikęs. - Gali čia atsisėsti?- paklausiau jo ir parodžiau į vietą šalia manęs. Jis dar labiau sutriko. - Prašau,- tyliai paprašiau, kai pamačiau, jog Jungkook įeina į klasę.

Vaikinas nieko nesakė tik atsisėdo prie manęs.
Jungkook pamatęs šviesaplaukį prie manęs, susiraukė, bet nieko nesakė ir atsisėdo už manęs.

***

Pamoką praėjo klaikiai. Jungkook pastoviai spardė man į kėdę, į plaukus mėtė popierėlius. Vos susilaukiau neužklikus per visą klasę.

Ir taip praėjo kitos pamokos. Jennie neturėjo idėjų, kaip sustabdyti Jungkook. Atrodo, jog jis padarys viską, kad tik gautu mano dėmesio.
Eidama tuščių koridoriumi pamačiau prie spintelių prispausta mokinį. Priėjus šiek tiek arčiau, pastebėjau, jog tai tas pats šviesaplaukis, o tas, kuris laikė jį prispaudes, buvo ne kas kitas, o Jungkook.

Vaikinas atrodė išsigandęs ir buvo nuleides galvą, kol Jungkook kažką jam kalbėjo.

- Ji mano, nedrįsk į ją net pažiūrėt. Lisa yra tik mano, o tu kine gali ją pamiršti, ir toliau mokytis, kol kiti nežino, kad tu išvis egzistuoji,- Jungkook balsas skambėjo valdingai ir pyktai.

- Aš ne tavo,- priėjus prie pat jų, pasakiau. Rudaplaukis patraukė žvilgsnį nuo vaikino, prie spintelių ir sutelkė dėmesį į manę. - Eik, toliau smagintis su savo draugužėm, manau, jog kokia Alice neatsisakytų. O prie jo tu nelisk,- mano balsas, kaip ir jo skambėjo valdingai, bet jame nebuvo galima girdėti neapykantos, kurią jaučiau šiam vaikinui.

Jungkook kažką norėjo sakyti, bet nenorėdama jo klausytis, tiesiog patraukiau šviesaplaukio ranką ištraukdama jį iš Jungkook gniaužtų.

Mačiau, kaip vaikinas drebėjo. Jis buvo nejuokais išsigandęs. Žinau, jog Jungkook kartais tikrai gali būti piktas ir grėsmingas, o tada ji peržengia ribas.

- Tu ne taip viską supratai, Suzy man niekas,- rudaplaukis pasakė ir pažiūrėjo tiesiai man į akys. Nieko nesakydama nuėjau vis dar laikydama kito vaikino ranką. Nenorėjau klausytis paistalų ir sapalionių, kaip jis manę myli.

Jaučiausi, taip lyg tuoj pravirkčiau.

Išėjau iš mokyklos, kartu su juo. Prie įėjimo manes laukė Jennie ir Hoseok.
Iš mokyklos išbėgo Jungkook specialiai kliudydamas ir taip išsigandusi vaikiną. Perliejau ji piktu žvilgsniu, bet jis to nepamatė, nes buvo atsukęs nugarą ir bėgo. Tikriausiai bėga pas Suzy.

- Kas jis?- paklausė Jennie ir pažiūrėjo į vaikiną prie manęs. Paleidau jo ranką suprasdama, kad ją vis dar laikau.

- Chenle,- šviesiaplaukis drebančiu balsu pasakė ir nusivalė ašaras, kurios dar nebuvo spėjusios nudžiuti. Man jo pagailo. Atrodo, mielas vaikinas.
Keista, kad niekada į jį neatkreipiau dėmesį. Kelis kart esu ji mačiusi, bet jis nelabai atkteipdavo kitų dėmesį.

- Tavo draugą reikės pavežti?- Hobi pažiūrėjo į manę ir nežymiai šyptelėjo, pamiršęs neseniai prabėgusi Jungkook.

Pažiurėjau į Chenle. Jis papurtė galvą į neigiamą pusę.

- Ate, Chenle,- dar pasakiau prieš nueidama link Hoseok mašinos.

***
Įėjus į namus išgirdau šukavimus. Įėjus į svetainę pamačiau, kažką gulinti ant žemės, supratai, kad tai Jungkook, o ant jo Jimin ir daužė ji kumščiais, kol kiti vaikinai bandė juos atskirti.

- Kas čia dabar?!- sušaukė Hoseok.

Nieko nelaukusi priėjau prie Jimin ir bandžiau jį atplėšti ji nuo rudaplaukio. Bet vietoj to, kad jis nuo jo nuliptu, gavau smūgį į veidą.
Nukritau ant grindų, jaučiau skausmą galvoje ir pasidarė sunku išlaikyti atmerktas akys.

- Neužmerk akių!- tai buvo paskutiniai žodžiai, kuriuos girdėjau, prieš prarandant sąmonę ir pasineriant į tamsą.

******************************
Antrą, dalis per dieną, nes man pradėjo lietis mintys :-)
Yay :-)
******************************