Likimas| Lisa| Ff| Baigta

19

* Lisa pov. *
Jaudinausi dėl projekto (kurio nepadariau). Bet vaikinas sėdintis prie manęs visiškai nerodė jaudulio. "Jam net nerūpi"- pasakiau mintyse.

Mokytoją mane pakvietė prie lentos, kad su Jungkook pristatitume projektą. Jau norėjau sakyti, kad esam nepasiruošę. Bet Jungkook atsitojo ir iš kuprinės ištraukė aplanką su projektu. Jis padarė projektą.
Nusišypsojau ir nuėjau su juo prieš klasę.
***

- Ačiū,- apkabinau ji kolidoriuje, po pamokos, bet tada kai mokinių nebesimatė kolidoriuje.

- Oij atsiprašau,- atsitraukiau nuo jo kai supratau ką padariau.

Jis nusijuokė.

- Zuikuti ar tą kalė, lenda prie tavęs?- cypiančiu balsu paklausė Alice. Vėl jį. Nuleidau galvą. Žinojau, kad dabar jisai prie jos vaidins ( o gal ir ištikro parodys) kaip manęs nekenčia ir abu besijuokdami nueis.

Jei ir kažką pradėjau jausti jam, tai nereiškia, kad galim būti kartu.

- Lisa girdėjau kažkokia kažkur višta kudakuoja,- Jungkook apsimetė susimasčiusiu. Vos susilaikiau nenusijuokus. Nemaniau, kad jis mane apgins.

Jos špakliuotas veidas persikraipė ir ji su savo pripustais papais nuėjo nuo mūsų. Žinau, kad jinai taip visko nepaliks.

- Kodėl tai padariai?- paklausiau?

Laukiau atsakymo, bet vietoj to gavau bučinį. Bučinį pilną jausmų, arba bent jau man taip atrodė.
Jis uždėjo rankas ant mano šonų, o aš rankas įvėliau į jo rudus plaukus. Suskambėjo skambutis, pranešdamas apie pamoką. Atsitraukiau nuo jo.

- Man rreikia į ppaamoką,- sumikčiojau ir nubėgau. Kas su manimi po velnių darosi? Kodėl jis mane pabučiavo ir kodėl aš atsakiau?
***
Likusią dienos dalį stengiausi laikytis atokiau nuo Jungkook.
Man puikiai sekėsi, nes pamokos praėjo, o jis prie manęs taip ir nepriėjo.
Nuėjau prie spintelės ir ją atidariau. Iš jos iškrito lapelis. Pakėliau jį nuo žemės ir pradėjau skaityti.

Mieloji Lisa, po pamokų lauksiu tavęs už mokyklos. Noriu su tavimi pakalbėti. Nebegaliu tylėti...
• Tavo gerbėjas •

Mano gerbėjas? Nuo kada aš tokių turiu? Gal čia tik pokštas? Reikia eiti išsiaiškinti.
Susidėjau knygas į spintelę ir išėjau iš mokyklos. Skubiai ėjau už mokyklos.
Nieko nemačiau. Paėjau dar šiektiek.

Pajutau smūgį į nugarą. Nuo netikėtumo nukritau ir susitrenkiau kojas. Persiverčiau ant nugaros. Pamačiau juodai apsirengusi žmogų. Veido nemačiau, bet iš sudėjimo sprendžiu, kad tai vaikinas.
Nereikėjo ilgai laukti kol pajutau dar vieną spyrį.

Spyris. Spyris. Spyris. Spyris. Spyris.

Jaučiau tik spyrius ir skausmą ties pilvu.
Maniau, kad mano gyvenimas pasikeitė. Klydau...