Likimas| Lisa| Ff| Baigta

28

* Lisa pov. *
Išgirdau beldimą į durys. Nors kažkas žino tokį dalyką, kaip mandagumas.

Nuėjau prie jų ir atidariau jas. Nustebau išvydusi brunetą.

Tae nusišypsojo.

- Ar tu sergi? Tu visą raudona,- rūpestingu balsu paklausė. - Man atrodo, kad turi temperatūros,- sunerimsta.

- Ne, man viskas gerai,- tariau. Jam nereikia jaudintis. Mano veidas vis dar raudonas po incidento su Jungkook.

- Tau tiesiog reikia pavalgyti,- vėl nusišypsojo vaikinas.

- Neturiu apetito,- tariau. Po viso šito dingo apetitas. Tikriausiai Jungkook virtuvėje ir būtu labai nemalonu būti prie jo.

- Nenusišnekėk,- Taehyung pasakė ir paėmė man už rankos. Jis ištempė manę iš kambario.

Nesispyriodama ėjau jo vedama.
Kai su juo nuėjom į virtuvę pamačiau tamsiaplaukį. Mano skruostai vėl užsiliepsnojo.

Jis nusišypsojo kvaila šypsenėle. Jam labai linksma? Man tai nelabai.

Atsisėdau prie stalo. Yoongi į mane pasižiūri ir nusijuokia. Negi jis kažką žino? Jimin taip pat į manę pasižiūri tik negaliu pasakyti, kas tai per veido išraiška. Ji tiesiog neįskaitoma.

Pradedu valgyti Jin gaminta maistą. Jis tikrai gerai gamina.
***

Pavalgiusi nueinu į kambarį ir griūnu į lovą.
Man atrodo persivalgiau. Užmerkiau akys. Miegojo nenorėjau, bet buvau per tingi jog kažką daryčiau.

Po kelių minučių tylos. Pajaučiau kažką šlapio ant kaklo. Kas čia?
Iš karto atmerkiau akys. Pamačiau šuniuką.

- O Dieve koks tu mielas,- pasakiau vaikišku balsu ir glosčiau šuniuką.
Šuniukas buvo labai mažiukas, baltas ir pūkuotas.

Jis atrodė, kaip mažas debesėlis ar, kaip vatos gabalėlis.

O iš kur jis čia? Paėmiau maža sutvėrimą ant rankų.

- Iš kur tu, meiluti?

Išėjau iš kambario su pukeliu ant rankų.
Nuėjau į svetainę ten nieko nebuvo. Kur vaikinai? Dažniausiai jie būna svetainėje.

Reikia nueiti į jų kambarius.
Pirmiausia nueisiu pas Tae.

Nuėjau prie jo kambario ir pasibeldžiau į durys. Išgirdusi leidimą įeiti atidariau durys.

Taehyung pamačius šuniuką sužybo akys. Jis priėjo prie manęs ir pradėjo glostyti šuniuką.

- Oi koks mielas. Iš kur gavai?- paklausė. Brunetas nenuleido akių nuo šios mielos būtybės.

-  Atėjo į mano kambarį,- pasakiau. - Neįsivaizduoju, kaip,- sukikenau. Man pačiai įdomu, kaip jis atsidarė mano kambaryje.

- Koks skirtumas, seniai norėjau turėti šuniuką,- vaikinas pasakė ir pabučiavo pūkuotuką.

Smagu, kad ne man vienai jis patinka.

-Pirma reikia paklausti Hoseok,- išbėgau iš Tae kambario. O gal čia ir yra nuo Hoseok?

Nubėgau prie brolio kambario ir įsiveržia nesibeldusi. Jis kažką darė prie kompiuterio.

Kai jis pamatė šuniuką suklykė. Užsoko ant savo lovos. Nemanau, kad čia nuo jo, kai jo tokio reakcija...

- Patrauk šitą gyvį,- jis parodė pirštu į šuniuką.

- Argi tu nenori šito pūkuotuko?- paklausiau. Kaip galima bijoti tokios mielos būtybės?

- Tavo tokie pūkuotukai, atrodo nekalti ir mieli, bet užpuola, kai jiems būna tinkama proga,- išpūtė akys ir žiūrėjo į manę.

Užpuola? Jis žiūri per daug filmų. Kokie dar užpuolimai...

- Taip pat jie šeriasi, viską drąsko, valgo ir savo batuose randi nemalonių staigmenų,- pridėjo Hoseok vis dar stovėdamas ant lovos.

- Nieko jis nepadarys, prižadu juo rūpintis,- nenoriu netekti šuniuko.

Hoseok papurtė galvą.

- Prašau, visada norėjau šuniuko. Prižadu juo rūpintis ir jis tikrai tavęs nepuls,- pasakiau ir paleidau pukutį. Jis laimingas nubėgo prie Hobi lovos ir uždėjo ten savo letenas. Jis bandė užšokti, bet buvo per mažas.

- Gerai, gerai, tik patrauk tą kažką iš čia,- sucypė vaikinas ir aš laiminga pasiėmiau šuniuką atgal ant rankų.

Hoseok cypimą kažkas išgirdo ir atėjo į jo kambarį.

- Hobi, kodėl rėki?- pro durys išlindo Jungkook galvą.

Jungkook nelaukęs kito vaikino atsakymo vėl prakalbo.

- O radai Bagu,- nusišypsojo. Tai pūkuotuko vardas Bagu.

- Tai čia tu atvedei tą baltą daiktą,- raudonplaukis susiraukė ir žiūrėjo į juodaplaukį.

- Čia dovana Lisai,- nusišypsojo šis.

Čia Jungkook dovana? Kaip miela.

- Ačiū,- tariau ir priėjusi apkabinau vaikiną.