Likimas| Lisa| Ff| Baigta

29

* Lisa pov. *
Stovėjau prie durų ir rengiausi striukę. Eisiu Bagu pirkti daiktus.

Atidariau durys ir buvau pasiruošusi išeiti, bet mane sustabdė balsas.

- Kur susiruošiai?- tai buvo Jimin.

- Į miestą,- tyliai atsakiau. Aš vis dar jo prisibijojau. Jis kelia man šiurpą. Šitas blondinė atrodo, kad tuoj išdegins manyje skylę vien su savo žvilgsniu.

- Ko tau ten?- toliau manę tardė. Ar jam iš viso įdomų?

- Daiktų šuniukui,- atsakiau ir apsisukau eiti.

- Neik viena,- jis vėl manę sustabdė. Kas jam darosi? - Nesaugu tau vienai mieste,- greitai pridūrė. Kodėl man turėtų būt nesaugu ir nuo kada jam rūpi.

Jimin pradėjo rengtis striukę ir apsiovė batus.

- Kur jau išsiruošėt?- mus vėl sustabdė. Kas vėl. Atsisukau ir pamačiau Jungkook.

Pamačius jo nuostabiai nuostabų veidą mano širdys suspurdėjo ir nejučiom nusišypsojau.

Šviesiaplaukis kažką pasakė kitam vaikinui, bet negirdėjau ką, nes buvau per daug užsigalvojus apie Jungkook.

- Gerai, einam jau,- tai taręs šviesiaplaukis paėmė manę už rankos.

Nustebau nuo tokio jo gesto. Greitai supratęs ką padarė vaikinas paleido mano ranką ir mes išėjom iš namo.

Paėjus vos kelis žingsnius nuo namo mus vėl sustabdė. Gal šiandien "sustabdykim Lisą diena"?

- Palaukite!- tas balsas priklausė Jungkook.
Vaikinas išbėgo iš namo ir bėgo link mūsų.

Jimin atsiduso ir linktelėjo.

Ėjome tyloje. Tai buvo tą nemaloni tylą. Norėjau ją nutraukti, bet nežinojau, kaip pradėti pokalbį.

Nepastebėjau, kaip priėjom augintinių prekių parduotuvę. Laiminga įėjau į vidų. Nuo ko pradėti?

- Tai ko reikia tavo tam baltam kamuoliukui?- paklausė tamsiaplaukis.

Niekada neturėjau šuns, tai, kaip ir nežinau.         

- Ummm... Nežinau,- pasakiau ir peržvelgiau parduotuvę. - Pirmiausia reikia dubenėlio maistui,- nusišypsojau. Nuėjau prie dubenėlių.

Peržvelgiau visus ir nežinojau kuri pasirinkti. Susimaščiusi žiurėjau į visus variantus. Ir mano žvilgsnis sustojo ties mėlyno ir raudono indelio. Greitai pačiupau juos ir nuėjau toliau. Jungkook sekė man iš paskos.

Dabar reikia pavadėlio ir antkaklio.

- Jungkook padėk man išširinkti,- paprašiau ir pažiurejau į vaikiną. Jis linktelėjo ir žiūrėjo į pavadėlius prieš jį. O aš buvau sukoncentravus žvilgtsnį į Jungkook ir  žiurėjau į jo veidą. Jis buvo suraukes nosį, kas atrodė labai mielai.

- Manai, kad šis,- tarė Jungkook pažadindamas manę iš apmąstymų.

Pažiūrėjau į antkaklį jo rankose ir linktelėjau.
***

Suradę visus reikiamus daiktus nuėjom prie kasos. Ir būtinai pardavėja turėjo būti prisidažius ir su savo atsegtais marškiniais parodyti daugiau negu reikia.

Susiraukus pažiurėjau į jos špakliuotą veidą.

- Daugiau nieko nereikės?- paklausė flirtuojančiu balsu ir suklapsėjo blakstienomis. Pavarčiau akys.

- Ne,- Jungkook trumpai atsakė. Mano veide atsirado šypsenėlė. Džiaugiausi tokiu jo atsakymu.

Še, tau kale! Nusijuokiau savo velnišku juoku galvoje.

- Man ir mano MERGINAI daugiau nieko nereikia,- pasakė Jungkook pabrėždamas žodį "merginai" ir apsikabino manę per liemenį.

Mergina. Mergina. Mergina. Mergina. Mergina. Mergina. Mergina. Mergina. Mergina.Mergina. Mergina. Mergina. Mergina.Mergina. Mergina. Mergina. Mergina. Mergina. Mergina. Mergina. Mergina.Mergina. Mergina. Mergina.

Tas žodis vis skamba mano galvoje. Bet aš nesu jo mergina. Ir dar tą jo ranka ant liemens. Mano skruostai dega, širdys tuoj iššoks iš krūtinės. Kodėl jis tai pasakė?

Lisa, per daug nesitikėk...

Tamsiaplaukis sumokėjo už prekes ir mes išėjom.

Prie parduotuvės stovėjo Jimin. Jo akys nukrypo link mano liemens kur buvo vaikino ranką.
Šviesaplaukio antakiai pakilo ir atrodo laukė atsakymo. Bet mes abu tylėjome.

- Hoseok sakė tuoj atvažiuos ir paims mus,- vis dar sutrikęs Jimin tarė.

Greitai nebejaučiau rankos ant liemens. Tai manę šiek tiek nuliūdino.

Lisa, nesitikėk per daug. Tu jam nieko nereiški...

Po kelių minučių laukimo man pasidarė šalta, tai pradėjau trypčioti.

Jimin keistai į manę pažiūrėjo.
Jungkook taip pat atkreipė dėmesį į manę.

- Viskas gerai?- paklausė.

- Šalta.
Vaikinas daugiau nieko nesakė tik manę apsikabino. Tai manę nustebino ir pradžiugino.

Gal aš jam rūpiu?

Pamačiau Hoseok mašiną. Ji greitai sustojo prie mūsų, o šilumą nuo manęs dingo. Šviesaplaukis greitai atsisėdo priekyje, tai aš ir Jungkook sėdėsime gale.

Mes sėdėsime kartu. Yay!

Gerai. Man reikia nusiraminti. Aš per stipriai reaguoju. Bet vistiek džiaugiuosi.
***

Sėdėjau ant lovos ir žaidžiau su Bagu. Tas debesėlis mane moka pradžiuginti. Vien pažiūrėjus į jį sukila šypsena.

Šuniukas atrodė, kaip debesėlis su trumpomis kojytėmis.
Jis lyžtelėjo savo mažiuku lėžuveliu, man per veidą.

- Fuu,- nusivaliau seiles ir nusijuokiau.

Man dar daugiau laimės teikė, kad Bagu yra dovana nuo Jungkook.

- Tavę reiktu išvesti pasivaikščioti,- sumurmėjau sau panosėje.

Paėmiau gyvūnėlį ant rankų ir išėjau iš kambario. Nuėjau į koridoriu ir greitai apsirengiau striukę, bei apsioviau batus. Užkabinau pavadėlį šiai mažai mielai būtybei ir išėjau.

Vaikščiojau parkelyje. Man patiko grynas oras. Bet buvo šaltoka.

Vaikščiojom parkelyje ir viskas buvo gerai, bet tuomet iš kažkur atsirades kitas gyvūnėlis viską sugadino.