Impure

9

-Atrodai nuostabiai, Eva. - Nusišypsojo Džeinė, kai mes abi žvelgėmė į veidrodį. Džeinė negalėjo nustoti kerėtis šia šilkine ir prie kūno glundančia suknele, kurią vilkėjau, tačiau nežinojau ar tai buvo tinkamas sprendimas. Suknelė pabrežė visas mano kūno linijas ir mane stebino tai, jog ji buvo visiškai mano dydžio. Ši šampano spalvos suknelė buvo tikrai nuostabi, tačiau vilkėdama ją jaučiausi nejaukiai. Gal dėl to jog, ji parodė visus mano iškilimus ir formas, o gal dėl to, jog ponas Keidžas man ją padovanojo.

-Tikriausiai būtų pats laikas išeiti , - Nustojusi žiūrėti į save veidrodyje, pasisukau į Džeinę, kuri negalėjo nuo manęs nuleisti akių, dėl ko aš jaučiausi dar nejaukiau. Regis, ji man padovanojo ir šiuos aušktakulnius, kuriuos devėjau susitikime su Kilianu Ariasu... -Aš turiu dar vienus raktus rankinėje, kai išeisi užrakink duris. - Džeinė linktelėjo ir aš ketinau suktis, kai ji sugriebė mane už pečių ir vėl pastatė prieš veidrodį, stovėdama man už nugaros.

-Tavo žvilgsnyje trūksta pasitikėjimo savimi, tu turi jį sau užtikrinti , - Lyg skaitydama mano mintis tarė Džeinė. -Ponas Keidžas tau ištiesė pagalbos ranką, nedvėjok tuom. Imk, kas tau duodama. - Ji dar kartą sušnažbdėjo ir paleido mano pečius. Aš nedvėjojau savimi, tačiau dvėjojau jais... Rajanu, Tomu... Visais tais žmonėmis, kuriais nežinojau ar galiu pasitikėti.

-Aš jau eisiu, pasimatysime rytoj , - Čiupdama nedidelę rankinę pakabinau ją ant savo peties. -Dėkoju už garbanas. - Džeinė šyptelėjo ir aš nieko nelaukdama išėjau iš buto atsidurdama laiptinėje. "Viskas bus gerai, Eva. Tai teisingas sprendimas" Bandžiau tikinti save, tačiau vidinis balsas man kuždėjo, tą, ko aš nenorėjau šį vakarą klausytis. Aš nusprendžiau eiti, nusprendžiau priimti pono Keidžo pasiūlymą, tai reiškia, jog kelio atgal nėra. Įkvėpdama oro gurkšnį leidausi laiptais žemyn ir pasukdama prie durų išėjau. Mane pasitiko šaltas vakarinis vėjas. Žengdama žingsnį toliau, įžvelgiau juodai kostiumuotą vyriškį, kuris pažvelgęs į mane nusišypsojo.

-Labas vakaras, panele Anders , - Tarė jis. -Aš pono Keidžo vairuotojas. - Man priėjus arčiau jis atidarė juodo automobilio galines dureles.

-Sveiki,- Man pasisveikinus tučtojau įsėdau į automobilį ir bandžiau šildytis delnus trindama juos vienas į kitą. Tamsaus gymio vyras taip pat netrukus įsėdo į automobilį ir užvesdamas variklį nieko nelaukęs pasuko greitkeliu. -Kur mes važiuojame? - Man buvo įdomu kur tokiu metu manęs galėjo laukti ponas Keidžas. Tikiuosi, jog neteks užtrukti.

-Ponas Keidžas liepė jus nuvežti į meno galeriją, jis lauks jūsų ten. - Tai tardamas vairuotojas spustelėjo šildymo mygtuką, kuris pradėjo leisti šaltą, o palaipsniui šiltą vėją. Meno galerija? Šito aš nesitikėjau. Aš tikėjausi, jog mes kur nors pavakarieniausime ir aptarsime mano sprendimą, tačiau dėl šito manęs niekas neįspėjo. Ir nežinau ar vertėjo devėti šią suknelę šitokioje vietoje. Sušildama atrėmiau nugarą į odinį saloną ir įdėbiau savo žvilgsnį į vakarinio Bostono grožį. Visur švitėjo šviesos, žmonės nepaisant šitokio oro, vaikšinėjo gatvėmis, o kelio spūstys vertė mus vėluoti. Aš jau senai nemačiau šio miesto vakare. Viskas ką aš matydavau, būdavo bare sėdintys klientai, prašantys gėrimų dar ir dar. O sulaukusi paskutinio važiuojančio naktį autobuso sėdau važiuoti namo, kritusi į lovą atsibusdavau ryte, tuomet ruošdavau pusryčius sau ir seneliui. "Eva, nereikia, Džeinės trunkantis valandą makiažas tuoj tau nubyrės ant suknelės" bandžiau save raminti šiomis mintimis ir liautis galvoti apie senelį. Rytoj sukaupusi drąsą įžengsiu į jo miegamąjį ir išnešiu visus likusius daiktus. Turiu paruošti sau miegamąjį, nes miegant ant sofos aš jau pamiršau ką reiškia miegoti lovoje. Neįsigilinusi į šias mintis, išsitraukiau savo mobilųjį ir pažvelgiau į ekraną, penkiolika po aštuonių. Ką mes tokiu laiku galėtume veikti galerijoje? Užduodama sau šį klausimą, turėjau progą kaip tik tuom įsitikinti. Vairuotojas privažiavo prie pat stiklinių durų ir išlipęs apėjo automobilį ir atidarė man dureles. Nieko nelaukusi išlipau, tačiau pasigailėjau. Automobilyje buvo taip šilta, ko nepasakysi apie lauko orą.