Impure

29

-Jis ją pabučiavo. Jis ją pabučiavo! - Bėgdama laiptais purčiau galvą norėdama ištrinti iš atminties vaizdus, kuriuos kątik pamačiau. Mano širdis plakė it pasiutusi taip, lyg norėdama ištrūkti iš krūtinės. Aš nežinojau ką man daryti, kur eiti ir kur pasislėpti, tačiau nuo to ką aš pamačiau, buvo neįmanoma pasislėpti.
Aš nusileidau laiptais į apačią ir mane pasitiko susirūpinę Sofijos ir Heilės veidai.

-Panele Anders, ar jums viskas gerai? - Nužvelgė mano neramų veidą Sofija.

-Kur mano rankinė?! - Sofija šiek tiek pasimetė nuo mano balso tono.

-Luktelkite, - Ji nuskubėjo į nedidelį koridorių prie aukštos spintos ir iš ten ištraukė mano rankinę. Nieko nelaukdama pasekiau Sofiją ir stvėriau rankinę iš jos rankų. Sofija buvo nustebusi mano greitais veiksmais ir nesuprato kas darosi. Nesureikšmindama jų reakcijos su Heile, ištraukiau iš rankinės mobilųjį ir vėl įteikiau ją Sofijai. -Panele Anders... - Moteris bandė užduoti man klausimą, tačiau tam aš neturėjau laiko. Sparčiai artinausi prie laiptų ir pradėjau lipti į viršų. Mane kiek pristabdė pradėjusi lipti žemyn Elison. Jos veidas buvo šlapias nuo ašarų ir tuomet mūsų akys susitiko. Jos būsena mane šokiravo dar labiau. Ji žvelgė į mane skvarbiai, norėdama kažką pasakyti, tačiau galiausiai ji susiraukė ir užsidengė veidą rankomis, o tuomet pradėjo bėgti per laiptus it ristūnas. Kas po velnių dedasi? Kas dedasi šiame prakeiktame name?!
Aš nulydėjau ją žvilgsniu, kol ši išlekė pro duris ir smarkiai jas uždarė. Garsas nudundėjo per visus namus, kas privertė Sofiją ir Heilę dar labiau sunerimti.
Buvau visiškai pasimetusi ir nežinojau ką daryti, todėl užlipau į trečiąjį aukštą ir nubėgau į savo miegamąjį uždarydama duris. Nesuvokdama kas ir kaip, aš atsisėdau ant lovos ir virpančiomis rankomis spustelėjau kelis mygtukus telefono ekrane.

-Aš tavęs klausau, Eva. - Vos pridėjus ragelį prie ausies, išgirdau Rajano balsą.

-Mums reikia susitikti, pone Keidžai. Dabar. - Be ceremonijų, tariau aš.

-Ar kas nors nutiko? - Nutiko tai, ko aš mažiausiai tikėjausi.

-Ne. Tiesiog mums skubiai reikia pasikalbėti.

-Gerai. Aš tau atsiųsiu savo buvimo vietą žinute. Noriu, jog šį kartą būtum viena.

-Nesirūpinkite, aš būsiu viena ir mes viską ramiai aptarsime. - Aš būtent dabar neįsivaizdavau ką reiškia žodis "ramiai".

-Puiku, tuomet aš tavęs lauksiu.

-Iki pasimatymo, pone Keidžai, - Nedvėjodama atitraukiau telefoną nuo ausies ir išjungiau mūsų pokalbį. Numečiau telefoną ant lovos ir nugara tėškiausi į ją. Užmerkiau savo akis ir veidą uždengiau rankomis. "Ką tu darai, Eva?" Galvoje klausiau savęs, tačiau atsakymo neturėjau. Aš žinojau tik tai, jog man žūdbūt reikia pasikalbėti su Keidžu. Aš nežinau kas darosi mano gyvenime, aš nežinau ką daro Kilianas. Jis kątik buvo įgrūdęs savo liežuvį jai į gerklę, o dabar ji išeina apsiverkusi trankydama duris. Tikriausiai nieko keisto, juk tai Kilianas. Jis parazitas, kuris įsiskverbia į žmonių organizmus ir juos naikina.
Atsimerkiau ir nuslinkau iš lovos ant grindų. Atsiklaupiau prie lovos ir alkūnėmis pasirėmiau į čiužinį. Suspaudžiau į delnus antklodę ir sukandau dantis. Viskas ką dabar norėjau jausti, tai tik įniršį ir pyktį. Begalinį pyktį Kilianui, apie kurį galvojant antklodę spaudžiau vis labiau. Suspaudžiau taip stipriai, jog pro ploną medžiagą mano nagai slinko į delno odą jame palikdami pėdsakus. Sukandusi dantis šnopavau lyg beprotė ir galvoje atgaminau Kiliano ir Elison besibučiuojantį paveikslą. "Tik pyktis, Eva, tik pyktis!" Sugniaužusi kumščius taip smarkiai, aš suklykiau leisdama pykčiui veržtis pro kraštus. Aš visa siela norėjau jo nekesti, tačiau tas jausmas krūtinėje buvo kai kas kitas nei neapykanta. Tas jausmas neturėjo ribų ir jis plešė mane pusiau. Jis vertė mane jaustis silpnai ir tai atsispindėjo mano akyse, kuriose pradėjo kauptis ašaros. Kaip žmogus gali būti šitoks begėdis? Vakar jis laikė mane savo glėbyje, o šiandien savo nepadoria burna bučiuoja kitą merginą! Jis dar išdrįso žiūrėti į mane. Žiūrėti tada, kada bučiavo ją. -Aš nekenčiu tavęs! - Leidusi isterikai mane užvaldyti, staigiai pakilau ant kojų ir stvėrusi pagalvę nuo lovos, mečiau ją į sieną.