Impure

15

Jau vėlyva popietė, o aš vis dar sėdžiu čia, savo vieno kambario bute ir laukiu Džeinės, kuri jau vėluoja apie valandą. Negalėjau nustigti vietoje ir vaikštinėjau, tai į priekį, tai atgal. Visą dieną prasėdėjau čia ir mano galva, jau spėjo mane išprievartauti. Ji sukosi, plaukiojo ir nenustojo nei minutei galvoti apie tai, kas nutiko vakar. Tai privertė mane nugriaužti nagus, iki pat gyvnagio ir dabar ne tik skauda sielą, sėdynę, tačiau ir nukramtytus pirštų nagus. Mintys mane išvarys iš proto, iš nežinojimo, ką daryti.
Priėjusi prie veidrodžio, kuris kabėjo šalia pakabos, sustingau ir nužvelgiau savo išbalusį veidą. Tamsūs, suraukti antakiai, pavargusios, rausvos akys, ryškius kampus turintis veidas ir tos dar labiau išryškėjusios duobutės, nuo dantų sukandimo. Užmerkusi akis, giliai įkvėpiau ir vaizduotė pradėjo veikti, mesdama skirtingus paveikslus. Aš, Kilianas, jo agresija, kūriniai, prisipažinimas, poelgiai ir veiksmai... Jis, spaudžiantis mane į tą sofą visu savo kūnu, paralyžiuodamas neįtikėtinu skausmu... Nusivylimas ir jo žodžiai. Ašaros, kurių aš nesitikėjau, kurių visiškai nelaukiau... Mano sielai taip skaudėjo, ji šitaip buvo įskaudinta, kad net ir jos, negalėjo manęs sustabdyti. Išdidumas ir pagarba sau, prisidėjo vadovaudamiesi protu, tačiau tą akimirką, širdis tylėjo ir buvo pasirengusi gauti dar vieną kuolą į pačias gelmes. Priimti jį ir vėl, atleisti ir toliau laukti, kas nutiks. Aš pasimetusi, nežinau ką galvoti ir kaip elgtis. Būdama su juo, visiškai praradau protą ir mano akys, pamažu nori atsimerkti, tačiau ir tam širdis nori sukliudyti. Ji buvo pasirengusi analizuoti, improvizuoti ir praktikuoti meilę, kuri yra tik laikina iliuzija. Iliuzija, dėl kurios buvau pasiryžusi atsisakyti visko. Savo garbės, proto, prioritetų, savęs, savo gyvenimo, kuris pavirto į nežinią. Pareiginga, darbšti ir išmintinga mergina, pavirto į Kiliano Ariaso meilužę. Į turtingo vyro, egoisto ir beširdžio dulkinamą lėlę. Štai, ką dabar galvoja apie mane visi. Visi tie žmonės, kurie skaito laikraščius, žurnalus, naujienas telefone ir net mano kaimynai, kurie anksčiau apie mane galvojo visai ką kitą. „Koks skirtumas, ką galvoja žmonės, jie niekada nenustos kalbėti!" Tvirtino mano viena pusė, kol kita šnabždėjo visišką priešingybę : „Tavo senelis neatidavė tavęs į vaikų namus, augino, pašventė visą save, kad sukurtų tavo asmenybę, o tu šitaip elgiesi, bėgiodama paskui poną Ariasą!" Patryniau pavargusias akis, nuėjau į virtuvę, įsipilti vandens.
Bet jis verkė... Kilianas Ariasas verkė dėl manęs. Jis man atsivėrė, apšvietė savo žaizdas, buvo su manimi atviras ir nemelavo. Jis įsileido mane, tačiau jis bijo. Bijo ir vėl likti įskaudintas, nepasitiki, skaudina, norėdamas išbandyti. Jo gyvenime per daug veidmainių, per daug negerų žmonių, kurie suteikė jam skausmo ir jis bijojo įsimylėti mane. „Jis nemoka mylėti, kvaiša!" Isteriją kėlė mano pasąmonė ir šiek tiek aplaužtos smegenys. „Absurdas, visi moka mylėti. Tu tik turi pasiryžti tam, atiduoti jam visą save, puoselėti visą savo širdį, parodyti jam, kaip jį myli ir tada, jis bus visas tavo." Giliai atsidusau, išleisdama orą pro lūpas ir ranka užsidengiau veidą, nebeturėdama jėgų galvoti. „Tu žinai, kad dabar nėra tik jis. Dabar ir yra maža mergaitė, kuriai tavęs reikia." Tai niekada nesustos!

-Aš taip pat esu žmogus! Man taip pat skauda, nejaugi jūs to nesuprantate?! – Surėkiau pakėlusi galvą į lubas. O, švenčiausiasis, aš jau kraustausi iš proto. Kalbu su savimi!
Išgirdusi suskambėjusį telefoną, priėjau prie stalviršio, kur gulėjo išmanusis ir širdis suspurdėjo, tikėdamasi išvysti ekrane jo vardą. Tačiau, tai nebuvo jis. Pakėlusi telefoną, atsiliepiau ir pridėjau jį prie ausies.

-Sveika, Eva. – Išgirdusi Karlos balsą, atsidusau.

-Sveika. – Nežinau kodėl atsiliepiau. Nepaisant to, kad ji yra Kiliano teta, mes tapome geros draugės, todėl aš negalėjau jos ignoruoti.

-Kaip laikaisi? Girdėjau, kad šiandien nedirbi? – Na, štai, jis ją jau apšvietė.

-Nedirbu. – Nežinodama, ką jis dar jai pasakė, nusprendžiau patylėti. Šiandien praleidau paskaitą, negrįžau į tuos namus ir net nenumanau, ką dabar veikia Luisa. Ką veikia jis...