Impure

12

-Gerai, mergaite, aš nieko nesuprantu , - Papurtė galvą Džeinė ir atsiremė į virtuvinę spintelę. -Kilianas Ariasas prieš kelias buvo blogas žmogus, nuo kurio tu pabėgai, tačiau po valandos jūs vakarieniausite kartu?

-Taip. - Linktelėjau šaukšteliu kabindama "Ben&Jerry's" ledus. Džeinė negalėjo praleisti šių naujienų, taigi vos išgirdusi, jog aš susitiksiu su Kilianu, ji nieko nelaukdama atskūbėjo atsinešusi ledus ir vertė mane papasakoti viską kuo detaliau. Mane gasdino vien mintis, jog jei ji šitaip dabar elgiasi, kas bus po susitikimo su Ariasu?

-Kaip tai įmanoma? Iš pradžių tu teigei, jog jis arogantiškas ir į viską žiūri iš aukštai, tačiau dabar tu sakai, jog vakar jis elgėsi kitaip. - Ji išpletė akis ir savo šaukštu pakabino ledus, nuo kurių mano ranka užšalo, taigi padėjau juos ant virtuvinio stalo. Juodaplaukė negalėjo suprasti kas vyksta, tačiau aš jos nekaltinu. Aš pati nesuvokiu kas vyksta...

-Aš tikriausiai pasiėlgiau netinkamai pabėgdama, man reikalingas tas darbas, Džeine. Tai viskas ko aš norėjau, šiek tiek malonaus elgėsio ir pagarbumo. Manau, jog aš galėsiu jį iškęsti.

-O kas jei ne? Kas jei ponas Keidžas yra teisus? - Mane baugino ta mintis,jog jis gali būti toks, kokį jį apibūdino Keidžas.

-Tai jo asmeninis gyvenimas ir aš neturiu teisės kištis, svarbiausia tik tai, jog jis gerbtų mane ir mano darbą. Aš suprantu, jog jis yra reiklus, punktualus ir perfekcionistas, tačiau galbūt tai yra gerai. - Kilstelėjau pečius, o Džeinė atsiduso ir užvertė akis į viršų.

-Gerai,tačiau, kas jei jo dukra yra maža išlepusi mergiotė? Nejaugi tu turėsi šokinėti pagal jų dūdelę? - Nepakanka Keidžo žodžių, Džeinė taip pat nusprendė prsisidėti!

-Džeine, ar tu neturėtum palaikyti manęs ir bandyti pastumti mane į priekį? Tu trauki mane atgal ir man kyla abėjonės! - Mečiau šaukštą į kriauklę ir nugarą atsirėmusi į virtuvinį stalą susidėjau rankas ant krūtinės.

-Tu teisi, atleisk. Aš perdėjau, man nedera šitaip kalbėti , - Ji pažvelgė į mano suirzusį veidą ir suprantamai nusišypsojo. -Aš tiesiog bandau tave apsaugoti, Eva. Išskyrus mane tu nieko neturi ir aš bandau būti gera draugė. - Pažvelgiau į jos veidą, kuris buvo nejuokais susirūpinęs ir negalėjau išlikti šaltakraujiška.

-Gerai, aš suprantu. Nebekalbėkime apie tai, nenoriu jog tai prišauktų man nesėkmę. - Ji linktelėjo ir nusišypsojo baigdama valgyti ledus.

-Ar jau nusprendei ką apsirengsi?

-Žinoma. - Užtikrintai tariau, o jos akys išsipletė iš nuostabos.

-Ką?

-Aš jau apsirengusi, Džeine. - Nusišypsojau ir apsisukau ratu, jos antakiai netrukus susiraukė.

-Ar tu išprotėjai? Negali vilkėti džinsų, paprastų marškinėlių ir sportinių batų susitikimui su Kilianu Ariasu!

-Žinoma, kad galiu, Džeine. - Šyptelėjau, kas suerzino ją dar labiau.

-Tu nežinai kur jūs važiuosite, kaip gali vilkėti šiuos rūbus?

-Būtent, aš šito nežinau, tai reiškia, jog tai ne mano kaltė. Esu patenkinta savo apranga. - Kilstelėjau savo plaukus, tačiau Džeinė nebuvo nusiteikusi juokauti, ji vėl užvertė akis į lubas ir nepatenkintu žvilgsniu pažvelgė į mane.

-Ar bent jau gali pasikeisti batus? - Atrodo ji jaudinosi dėl mano išvaizdos labiau nei aš.

-Tu nieku gyvu manęs nepriversi užsidėti tuos nepatogius aukštakulnius. - Supratusi apie ką ji nori "sumikčioti" tariau. Ji atsiduso ir papurtė savo galvą.