Impure

18

Miegamasis, svajingas Kolumbietis, mergina išraudusiais skruostais, apgaubta plonu chalatu už jo slepianti plonus miego drabužius ir ši pilna jaudulio atmosfera. Apie tai pagalvojus iškyla jūra klaidingų minčių, tačiau ši situacija anaiptol nebuvo tokia.
Kilianas stovėjo prie lango miegamąjame, kuriame aš turėjau nakvoti šiąnakt, tačiau šito nepadariau. Nepasiklausiau jo.
Jis stovėjo nusisukęs nuo manęs, o aš jam būnant už nugaros žiūrėjau į tą raumeningą nugarą. Į tą ištatuiruotą kaklą ir į tuos gražius plaukus, kurie buvo suimti į gumą.
Jis žiūrėjo pro langą ir buvo susimąstęs, o galbūt ramino savo pyktį, kurį jis perteikė savo atgrasiu elgesiu. Kilianas viena ranka apėmė savo liemenį ant kurios atrėmė savo kitos rankos alkūnę ir pirštais lietė savo lūpas, barzdą. Aš stovėjau už jo ir negalėjau pajūdėti.
Negalėjau nieko ištarti. Nedrįsau.Tačiau jau buvo metas vienam iš mūsų prabilti.

-Pone Ariasai... - Jis užtildė mane iškeldamas savo plaštaką ženklu, jog nutilčiau.
Tai, jog jis grįžo ir tokią valandą įsiveržė į bungalą išimdamas mane iš lovos neturi pateisinimo. Jam tiesiog nėra ribų! Ir labiausiai stebina tai, jog dabar jis tiesiog tyli ir stovi nusisukęs. Aš negaliu pamatyti to degančio žvilgsnio, negaliu pamatyti tų aršių akių, negaliu pažvelgti į tas lūpas, kurias jis liečia savo pirštų galais.
Kilianas staiga atsisuko ir aš nudėbiau savo žvilgsnį į kilimą, kuris buvo po kojomis. Jis lėtai artinosi ir man darėsi kuo sunkiau kvėpuoti su lyg kiekvienu jo žingsniu. Pagaliau, pagaliau jis pažvelgė į mane. Taip, jis pažvelgė, tačiau jo veidas buvo kupinas įniršio, kurį jis norėjo sutramdyti. Aš nedrąsiai pakėliau savo akis į jį, tačiau nebuvau tiek drąsi, jog pažvelgčiau jam į akis. Jis atsistojo prieš mane laikydamasis distansijos.

-Kuom jūs laikote save, panele Anders? - Jo žodžiai privertė mane akimirkai užmerkti akis ir nuryti seiles, kurios sudrėkino išsausėjusią burną.

-Pone Ariasai, aš gerbiu jus, tačiau noriu, jog gerbtumėte ir mane. - Jo akys tardančios mano veidą neleido pažvelgti jam į akis ir aš nudėbiau savo žvilgsnį į žemę. Kilianas susidėjo rankas už nugaros ir žengė kelis žingsnius į priekį, tuomet apsisukdamas vėl grįžo atgal ir tai jis pakartojo kelis kartus. Jis įsiutęs, jis pyksta, jis yra įniršęs ant manęs. Ant tos kuri nesugebėjo vykdyti jo įsakymų. Jis pagaliau sustojo vaikščiojęs pirmyn ir atgal ir sustojo ties manimi, tačiau šį kart arčiau. Tas kvapas sklindantis iš jo tiesiog svaigino ir aš negalėjau jo neįkvėpti. Štai kodėl moterys eina dėl jo iš proto. Vien tas aromatas leidžia pasijusti devintame danguje,kas tuomet vyksta tada, kai nosimi prisilieti prie to kaklo ir įtrauki tai į save? Ak...

-Panele Anders , - Kilianas pažadino mane iš svajų ir savo smiliumi pakėlė mano smakrą taip priversdamas mane sustingti it laisvės statulą. Jis pakėlė mano akis į rojų, tačiau kartu ir į pragarą. Dangiškai gražus ir velniškai patrauklus. Štai koks yra Kilianas Ariasas. Jis privertė mane pažvelgti į jo akių gilumą. Privertė mane pasinerti į tą tamsųjį liūną. -Ar aš liepiau jums miegoti su manimi? - Mano lūpos prasiverė, kai ausis pasiekė jo įžūlus balsas. Aš tiesiog sušalau, tačiau kartu ir perkaitau. Atsikartojusi jo žodžius sau galvoje ir suvokusi ką jis ištarė, aš staigiai atsitraukiau, bet visdar negalėjau patikėti. Kokią teisę jis turi šitaip kalbėti su manimi?!

-Paklausykite...

-Jūs mane verčiate elgtis taip, kaip aš dar niekada nesielgiau. Neįtikėtina. - Kilianas ranka perbraukė per savo plaukus ir susiėmė už sprando pasukiojęs galvą į šonus. Viskas į ką aš galėjau žiūrėti tai buvo jis ir jo kaklas, kuris šitaip išryškėja, kai jis vos pakelia savo galvą. "Pogalais, susiimk!" Taip, pats laikas susiimti. Kilianas negali manęs tardyti šitokiu metu, miegamąjame, kuriame esame tik mudu ir aš nesu visiškai padoriai apsirengusi!
Aš nusišluosčiau smakrą, ant kurio visdar jaučiau jo pirštų prisilietimą, tačiau atrodo jo prisilietimas įsipynė į mano odą.