Your letters✔

Untitled Part 9

9 Dalis.

***Niall akimis***

J.R

Jau keletas dienų kaip aš prie jūros... Ir žinai kodėl tik dabar tau rašau? Todėl, kad visas tas dienas stengiausi kuo rečiau galvoti apie tave. Manai man išėjo?.. Ne, neišėjo kiekviena sekundė buvo tarsi amžinybė... Kiekvieną sekundę ranka kildavo rašyti tau, bet vydavau mintis į šalį, kad šis laikas tik mano ir Luko.... Ir vis dėl to jis regis to nevertina, jis išėjo į barą pasilinksminti su draugais, bet tu taip nepadarytum ar ne? Ir štai dabar aš sėdžiu balkone ant krėslo su kompiuteriu rankose ir save apsivijus šiltu megztiniu, kuris man yra gerokai per didelis.... Stebiu jūrą, bangas... Jos visos vienodas, monotoniškai juda įsiliedamos į tekmę... Tik viena regis septintoji banga, išsiskiria iš pirmtakių prasiveržia didesne jėga... Ir regis aš kaip ta septintoji, išsiveržiu vis kitaip, vis su didesne jėga su didesniu noru... Noru pamatyti tave, prisiliesti, pajausti, užuosti tavo kvapą... Noriu patirti viską ką galima... Lukas to man nesuteikia... Aš noriu tikros meilės kuri užgniaužtų kvapą, kad nuo prisilietimo svaigtų galva, o nuo šiltų ir minkštų lūpų pilve skraidytų drugeliai... Juk tu man tai suteiktum?...

Dabar buvo vakaras, bet saulė dar nebuvo visiškai nusileidus... Ji man parašė, pagaliau ji man parašė... O aš maniau kad viskas, kad jau pabaiga. Kad ji mane pamiršo, kad aš jai neberūpiu, kad niekada ai neberūpėjau. Tai būtų mano didžiausias košmaras.. Košmaras sužinoti, kad aš jai nerūpiu ir niekada nerūpėjau.

N.H

Malonu ir vėl skaityti TAVO laišką, TAVO raides... Buvau tavęs pasiilgęs...

J.R

Aš irgi tavęs pasiilgau... Visu kūnu ir protu... Bet ar suteiktum man tai ko negali suteikti kiti???

N.H

Kodėl manai kad aš toks ypatingas? Kodėl manai, kad tik aš tau galiu suteikti tai ko negali suteikti kiti?

J.R

Tu jau suteiki tai ko nesuteikia kiti....

N.H

Ką Jessi? Aš eilinis vaikinas, su viltim, kad kažkada suras savo princesę...

J.R

Tuo tu mane ir žavi, kad turi vilties...

N.H

Bergždžios vilties...

J.R

Neatsakiai į klausimą...

N.H

Jessi tai sudėtinga...

J.R

Niall prašau man to reikia...

N.H

Taip Jessi, manau, kad galėčiau...

***Jessicos akimis***

N.H

Taip Jessi manau, kad galėčiau...

Širdis pradėjo smarkiai daužytis krūtinėje. Atrodo tuoj iššoks palikdama mane ir bėgs pas Niall. Man darėsi silpna. Silpna nuo jo, nuo jo raidžių, laiškų... Tačiau silpnumas nebuvo toks kai jauti, kad viskas blogai ir tau liko mažai džiaugsmo akimirkų... Tas silpnumas buvo toks tarsi tu pagaliau atradai save.. Pagaliau atradai tą tikrąjį gyvenimo džiaugsmą.

J.R

Mums reikia susitikti. BŪTINAI.

N.H

Kur ir kada?

-Jess, aš namie,-pasigirdo Luko balsas. Tiesiog negaliu pakęsti, kai jis mane vadina Jess. Aplamai nekenčiu jo už tai, kad būtent dabar jis turėjo grįžti iš savo kvailo baro ir sutrukdyti akimirką kuri darė mane laimingą

-Ateinu,-užverčiau kompiuterį ir nuėjau pas savo vaikiną...