Your letters.
23 Dalis.
***Po 2 dienų***
***Niall akimis***
-Ji jau dvi dienas neatsako į skambučius. Aš grįštu,-trenkiau kumščiu į stalą
-Na aš nemanau, kad jai kažkas atsitiko-ramiu balsu kalbėjo Harry
-Aš grįžtu. Jūs kaip norit,-nužvelgiau juos visus
-Na tuomet mes kartu su tavimi, juk mes broliai,-tarė Zayn,o visi vaikinai susižvalgė ir vienu metu linktelėjo galvomis
-Pagaliau..-numykiau ir greit pašokęs išbėgau persirengt.
<...>
Visi su vaikinais įsivertėm į mano namus. Durys buvo atrakintos. Ant žemės mėtėsi sudužusios vazos likučiai
-Po velnių, aš juk sakiau. Aš juk suknistai sakiau, kad kažkas nutiko,-surėkiau ir stipriai kumštį paleidau į sieną, jis visas paraudo. Tačiau skausmo bent dabar nejaučiau nei trupučio, tik pyktį. Pykau ant savęs.. Juk galėjau likti su ja ir dabar viskas būtų buvę gerai. O Louis su kažkuo kalbėjosi, girdėjosi tik pokalbio nuotrupos
-Taip.. Ji dingusi... Kažkur prieš dvi dienas, gerai laukiame,-išgirdau tik pačį pokalbio galą, bet manau, kad jis kalbėjo su policija. Neilgai trukus pro praviras duris įėjo du tvirto sudėjimo vyrai, tiesą pasakus per pečių plotį jie vos ne vos tilpo pro duris...
***Jessikos akimis***
Šaltas bei drėgnas rūsys. Aš jame jau antra diena. Bent kol kas mane buvo "aplankęs" vyrukas tik vieną kartą ir sakė lyg ir šiandien čia grįš ir veš kažkur kitur, o jei būsiu gera galbūt ir pamaitins. Turbūt kaip ir supratot nuo to laiko kaip aš čia dar nieko neesu turėjusi burnoj, neskaitant keleto gurkšnių vandens... Atsistoju nuo šalto betono ir šiek tiek pramankštinu kojas, nors jėgų visiškai nėra. Mano "mankštą" nutraukė rakinamos spynos garsas ir žingsniai manęs link. Nieko nelaukus atsisėdau ant žemės ir apsimečiau jog aš čia sedėjau visą tą laiką kol to vyruko nebuvo
-Renkis,-numetė aptemtas odines kelnias ir pukuotą, prasmyrdusį treningą bei nublukusius, apnešiotus ir man gerokai per didelius aukštakulnius
-Man tai netinka,-nužvelgiau save užsidėjus jo duota aprangą
-Niekam nerūpi. Imk. Pavalgyk ir važiuosim,-numetė maišelį su kažkokiu maistu viduje. Pakėliau jį. Pravyniojau, tai buvo du nedidukai sumuštiniai su šiek tiek apipelijuse duona ir apgliaumijuse dešra
-Šis maistas sugędęs,-suraukiau nosį nuo kvapo
-Nepatinka nevalgyk, šunys suės. O dabar važiuojam,-griebė uz rankos ir stipriai ją suspaudęs pradėjo tempti link išėjimo
-Man skauda,-suinksčiau lyg bejėgis gyvūnėlis, nors būtent tokia ir jaučiausi. Bejėge, pasimetusia ir nežinančia kas vyksta
-Užsikišk,-šiek tiek atlaisvino mano ranką, tačiau skausmas niekur nedingo
-Kur tu mane veši?-paklausiau kai abu įsėdom į mašiną
-Patylėk,-užsimojo viena ranka ir jau būtų trenkęs jei nebūčiau atšokus ir prilipus prie lango.
<...>
Mane įvedė į kažkokį kambarėlį. Čia buvo daug šilčiau negu tame rūsį. Kambarys buvo nedidukas, jame stovėjo keturios lovos, mažas stalelis ir keturios kėdės. Taip pat čia buvo keturios merginos, man vos įėjus jos visus nužvelgė mane ir užjausdamai šyptelėjo
-Būsi čia iki ryto, štai tavo apranga, su kuria vaikščiosi čia, o rytoj gausi darbo,-padavė baltą maikutę ant šleikučių ir juodus, trumpus šortukus kurie labiau priminė apatinius. Persirengiau ir padavus jam senus rūbus prisėdau turbūt ant savo lovos. Tas vyriškis išėjo, o aš nugriuvusi ant lovos pradėjau smarkiai verkti. Turbūt po dešimties minučių verkimo pajaučiau ranką sau ant peties
-Aš Eden,-tai buvo smulki, su juodom taip pat smulkutėm garbanėlėm mergina
-Jessika,-sušniurkšiau nosimi ir atsisėdau šalia jos
-Kiek tau?-maloniai nusišypsojo ji
-19 tau?-bandžiau taip pat išspausti dirbtiną šypseną
-O kurie dabar metai?-šiek tiek pasimetė ji
-2013 metai sausio 28 aštunta turbūt,-paliksėjau galva
-Tuomet man 17,-po neilgų apmąstymų tarė
-O kas čia per vieta?-pagaliau paklausiau klausimo kuris mane domino labiausiai
-Tai kaip ir viešnamis,-lėtai ištarė ji. Sedėjau šoke.. Mane čia pavers pigia prostitute, kuri mylėsis su kiekvienu.. O dieve padėk man.. Skuostais riedėjo karčios ašaros.. O iš gerklės tuoj tuoj išsiverš kūkčiojimas.. Taip ir įvyko.. Nepraėjus net keletui sekundzių pradėjau kūkčioti I ašaros užtvindė visą vaizdą.. Niall.. Kur tu.. Prašau ištrauk mane iš čia.
**************************************************
Noriuuu daug daug ilgu ilgu nuomoooniu^^
![](https://img.wattpad.com/cover/36167028-288-k770519.jpg)
YOU ARE READING
Your letters✔
FanfictionYour letters. Įžanga. Siunčiant elektroninį laišką kartais įsivelia kvaila klaida ir asmeniškas laiškas atsidure visai svetimo žmogaus el.pašto dėžutėje... Jessica Rotner tik nori atsikratyti laikrasčio prenumeratos. Tačiau spusteli ne tą klavišą ir...