Your letters✔

3.6:Savotiška, vidinė, nematoma mirtis

***Niall akimis***

Visi sedėjom prie maistu ir gėrimais nukrauto stalo. Nors manau, kad proga švęsti yra, tačiau nei vienam nekilo tokia mintis. Ta kvaila tyla tiesiog žudo mane. Žinau, kad jie visi žinojo apie Jessiką. Ir man to nepasakė. Tačiau tikriausiai jie turėjo savo motyvų elktis taip kaip pasielgė

-Kodėl jūs man nesakėtėt, kad ji su Noah ir dar vaiku?- nors ir nenorėjau, tačiau paklausiau, balsu kupinu priekaištavimų ir pykčio. Jie visi tylėjo

-Atleisk. Mes norėjom, kad tu pats viską išsiaiškintum. Norėjom, kad tau tai pasakytų Jessika. Galvojom, kad taip bus geriau,- Liam apgailestaujamai papurtė galvą ir menkai šyptelėjo

-Na, jūs klydot. Nuo to nei per nago juodymą negeriau,- atsidusau ir toliau šakute stumdžiau savo maistą lėkštėje. Jų visų žvilgsniai akylai mane stebėjo. Norėjosi imti šaukti iki nukritimo, kaip stipriai šią akimirką jų visų nekenčiu. Ir tik mintis, kad Jessika ir jos dukrelė miega antrame aušte mane stabdė

-Tiesa, vos sutvarkęs visus reikalus grįžtu į Ameriką. Visam,- atsistojau ir apsisukau eiti į laikiną savo lovą, tačiau Harry balsas sutrukdė

-O kaip grupė?- sustojau tačiau neatsisukau. Suspaudžiau tvirtai lūpas, tas kelias sekundes bandydamas dar kartą susivokti savyje

-Aš negrįšiu,- papurčiau galvą ir neklausydamas tolimesnių jų žodžių užlipau laiptas ir vos pasiekęs kambarį įvirtau į jį. Ir kodėl viskas turi būti taip sudėtinga?

***Zayn akimis***

-Vos jam pasirodžius mes turėjom jam pasakyti viską apie Jessiką,- atsidusau suprasdamas kokia kvaila visa ši situacija ir kaip sušiktai dabar turėtų jaustis Niall

-Nemanau, kad tai būtų kažką pakeitę,- Eden giliai atsiduso ir paskui sekė dar keli sunkūs atodūsiai

-Tai jų reikalas. Nemaži vaikai. Jie turi išsiaiškinti patys,- kiek griežtu balsu tarė Liam. Tačiau jis teisus, tai jų reikalas. Mes neturim teisės kištis

-Bet jūs įsivaizduokit. Jis grįžta kuo skubiau čia tik dėl Jessikos. O nuvažiavęs pamato ją su kitu ir dar negana to ant rankų vaikas. Tuo labiau skaudu suprasti, kad vos atsitikus nelaimei jo gyvenimo moteris pasidaro vaiką su kažkokiu šmikiu,- Perrie suspurda mano glėbį, pabučiuoju jos viršugalvy bandydamas ją atpalaiduoti. Ir tuomet pastebiu gan keistą dalyką. Louis nejaukiai pasimuisto ir įdėmiai pažiūro į El, o ji tiesiog papurto galvą. Norėjau kažką sakyti, tačiau Harry žodžiai užpildo tylą pirmiau negu manyje subręsta mintis

-Taip, tai tokia dar viena savotiška, vidinė, nematoma mirtis,- Harry lūpas palieka tikrai protingi žodžiai. Po šių žodžių kurį laiką įsivyrauja tyla, kurios nei vienas nedrįsta nutraukti. Tačiau galiu įsivaizduoti kas dedasi kiekvieno iš mūsų galvose

-Kaip manot Niall tikrai žada grįžt į Amerika? Visam?- pagaliau tylą išsklaido Harry. Imu jam dėkoti, nes ta tyla tikrai žudo

-Galbūt, bet dėl grupės.. Nemanau, kad jis rimtai. Juk visi pažįstat Niall, jis karštakošis, o ir dainavimas jam reiškia labai daug,- El trukteli pečiais. Ji teisi ir dėl to, kad Niall dainavimas reiškia labai daug ir dėl to, kad jis karštakošis ir per savo emocijas gali pridaryti didelių klaidų

-Nežinau. Bet jei jis paliks Anglija.. Tai irgi savotiška savižudybė,- giliai atsiduso Louis. Tuomet ir vėl tyla. Negaliu taip. Nuoširdžiai norėčiau, kad Niall ir Jessika pagaliau būtų laimingi.