Your letters✔

Untitled Part 29

Noriu kelių nuomonių :) Tikiuosi patiko :)

Prieš mane stovi smulkutė mergina galbūt mano metų, o gal šiek tiek jaunesnė ir aukštas, aiškiai už mane vyresnis vaikinas, turbūt greičiau vyras. Pasimečiau. Juk čia turėtų būti Jessikos palata, ji turėtų gulėti šioje lovoje. Tačiau lova sujaukta ir tusčia. Jaučiu kaip mano venomis kyla panika

-Jūs kas būsit?-mergina pasisuka į mus ir kilsteli antakius

-Aš Niall, o tu kas tokia?-susiraukiu

-Aš Eden,-maloniai nusišypso. Jaučiu kaip viduje tarsi palengvėje. Tačiau dabar nepatikliai žiūriu į vaikiną

-Aš Jake, Eden brolis ir man jau metas,- jie atsisveikina ir vaikinas greit pasišalina iš palatos

-Kur Jessika?- nervingai kramtau lūpą, Eden sukikena. Turbūt iš manęs

-Ji maudosi, tuoj turėtų grįžt,- prisėda ir mum galva linkteli, kad prisėstume. Visi kiti taip pat prisistatė. Patalpoje įsivyravo kiek nejauki tyla, kol nepasigirdo tylus žingsniai. Sedėjau nugara į duris, todėl bandydamas nustatyti kuo linksmesnę veido išraišką, atsisukau. Akys atrodo tarsi apmirė. Čia buvo ji, mano Jessika. Mačiau kaip jos akys blizga, o skruostu nurieda kelios ašaros. Tačiau ji vis dar stovi prieš mane ir nežengia nei vieno žingsnio artyn. Aš taip pat nesijudinu iš vietos. Akimirkai išsigandau, kad viskas bus kaip paskuinį kartą kai ją mačiau. Tačiau netrukus jos lūpos prasivėrė, ji bandė kažką pasakyti,tačiau pasigirdo tik rauda, gaili rauda. Nieko nelaukdamas pribėgau ir stipriai ją suspaudžiau glėbį, akies krašteliu pastebėjau jog visi esantys palatoje eina pro duris, turbūt nori mums suteikti privatumo. Stipriai laikau ją, jos galva ilsisi ant mano peties, tačiau Jessi rankos nusvirę ji manęs neapkabina

-Aš tavęs taip pasiilgau,- tyliai sukuždu jai į ausį ir jaučiu kaip jos gilus kvėpajimas atsimušą į nuogą mano kaklo įlinkį. Ji nieko neatsako, todėl mėginu susivaldyti ir kalbėti toliau

-Tas laikas be tavęs buvo tikra kankynė, aš maniau, kad tave praradau, nebenorėjau gyventi,- viena ranka glostau jai nugarą. Regis josraumenys atsipalaiduoja ir ji tiesiog suglemba mano rankose. Pajaučiu kaip mano liemuo yra apkabinamas

-Niall..-tylūs žodžiai palieka jos burną ir atsimuša į mano ausis, akis aptemdo ašaros, noriu kažką pasakyti. Pasakyti bet ką, tačiau regis pritrūksta jėgų

-Pirmom dienom ten, aš tavęs labai ilgėjausi, vėliau tavęs nekenčiau. Iš tiesų tavęs nekenčiau vis labiau ir labiau, atsidūrus čia neapykanta ėmė blėsti, o dabar..- ji užtilo ir kurį laiką ėmiau bijoti jog daugiau nebeprabils. Tačiau mano laimei tai įvyko. Ji ištarė tuos žodžius kurių man dabar taip reikėjo

-O dabar aš tavęs velniškai ilgiuosi,- ji buvo vsiškai atsipalaidavus, jos kvėpavimas lėtėjo. Nieko jai neatsakiau, tiesiog šypsojausi. Atrodo tarsi jaučiau kaip plaka jos širdis ir negalėjau patikėti, kad tai vyksta.. Kad pagaliau tai vyksta. Taip prastovėjom kurį laiką kol jos kūnas visiškai nesuglebo. Išsigandai, tikrai labai išsigandau, tačiau išgirdęs jos tolygų ir tylų kvėpajimą nusiraminau. Ji užmigo.

<...>

-Jūs kartu atrodo nuostabiai,-šyptelėjo Eden. Mes visi jau kelias valandas esame čia, aš guliu Jessi lovoje, jos galva padėta man ant krūtinės. Jos akys užmerktos, o maža šypsenėlė žaidžia jos veide. Ji tokia graži miegodama

-Dėkui,- sumojau atsakyti į Eden komplimentą

-Taigi, Eden,kada tave išleidžia?- bandydama palaikyti pokalbį paklausė Perrie

-Rytoj,-kukliai nusišypsojo, atrodo ji dar vis nesijaučia prie mūsų gerai

-Ir ką žadi veikti? Kur eisi?- tvirčiau prisiglaudė prie Zayn blondinė

-Nežinau. Namų kaip ir neturiu,- pastebėjau jos akyse ašaras ir supratau, kad jai ši tema skausminga

-O tavo brolis? Tėvai?- susiraukė Harry

-Aš neturiu tėvų, o brolis sumona ir bviem vaikais gyvena viename kambario bute, negaliu pas jį keltis,- papurtė galvą ir rankom pasitrynė akis

-Tai nori pasakyti tu išeisi į gatvę?- stengiausi tyliai kalbėti, nenorėjau prikelti Jessi

-Na, taip,- truktelėjo pečiais

-Tu gali gyventi su manim, vėliau ir su Jessika. Kai ją išleis iš ligoninės,- šiltai nusišypsojau, ar bent įsivaizduoju jog tai turėjo būti šilta šypsena

-Aš nenoriu tavęs apkrauti,- stipriai papurtė galvą duodama neigemą atsakymą

-Tu neapkrausi. Anaiptol man būtų vienas malonumas, juk tu padėjai mano mergaitei, aš turiu tau kaip nors atsidėkoti,- pabučiavau jessikos kaktą, jaučiau kaip visi aplink šypsosi

-Na, gerai, bet laikinai,- susigūžė Eden, regis jai ši situacija nebuvo maloni, tačiau džiaugiausi, kad ji sutiko, galbūt taip galėsiu jai atsidėkoti už tai ką ji padarė dėl mano princesės.