Part 31: Pavydas

518 49 3
                                    

Dvi ilgoooss nuomonės ir gausit naująą dalįį laabaai greeeit ^^

-Nagi, juk jie vistiek viską sužinos,- skestelėjo rankomis Lou. Susiraukiau. Pykstu ant jų. Jeigu ne Tommo, turbūt jie tai ir slėptų nuo mūsų

-Sakyk, subingalvi tu,- burbtelėjo Harry, palata užsipildė juoku, kol jo nepertraukė susijaudinęs Louis balsas

-Mes visi šį sekmadienį išskrendam į Kretos salą, trims savaitėms,- visaip staipstėsi Louis, kas atrodė tikrai juokingai. Tačiau vos suvirškinus naujieną man atvipo žandikaulis

-Mes visi ar tik aš su Niall?- suvilgiau lūpas liežuviu

-Norėtumėt dviese? Dėja, mes visi,- Zayn pašaipiai iškišo liežuvį, aš atkartojau jo veiksmą

-Tai aš galėsiu prižiūrėti jūsų namus, kol grįšit. Žinoma jeigu jūs pasitikit manimi,- Eden kiek nemaloniai pasimuistė. Akimis stebėjau ją. Jai buvo nemalonu, aiškiai galėjai tai pamatyti. Šiek tiek nuliūdau, norėčiau, kad ir ji vyktų kartu, bet juk tai ne aš organizuoju kelionę

-Koki dar namai, tu kartu brangioji,- El ją stipriai apkabino. Mano nuotaika iš kart pagerėjo, džiaugiuosi, kad jie visi ją taip priima

-Ne, aš negaliu, aš neturiu pinigų,- mažoji garbanė buvo aiškiai apstulbus, todėl jos žodžiai buvo padriki

-Nepradėk, Ed,-numojau ranka ir priėjus stipriai ją apkabinau.

Sekmadienis.

-Tai gi, daiktai yra, pasai yra, Niall yra, Eden yra, bilietai pas Liam ir Dani. Galime judėti į oro uostą,- kaip mama sužiūrėjau viską tarsi pagal sarašą ir įsėdau į taksi. Dabar yra antra valanda ryto ir aš jaučiuosi mieguista. Mūsųs lėktuvas išskrenda ketvirtą, valanda važiuoti iki oro uosto. Na, manau turėtume spėti.

<...>

-Princese, kelkis, mes oro uoste,- švelniai mane kažkas purtė

-Dar penkias minutes,- bandžiau derėtis tačiau prisiminus kur esam iššokau iš mašinos. Pasičiupę lagaminus nudundėjom link grupelės žmonių mojuojančių mums.

Po kažkur dvylikos valandų.

Išlipom iš lėktuvo. Jaučiuosi lyg sulaužyta. Tie keli persėdimai man tikrai nepatiko. Iš tikrųjų visos merginos atorodo labai prastai. Pavargę ir inkščiančios tarsi mažos mergaitės. O vaikinai.. Na, manau jie pripratę, nes atrodo tikrai gerai. Keista, tačiau oro uoste daug žmonių nebuvo. Vos kelios merginos buvo priėję ir prašė pasirašyti ar nusifotografuoti su vaikinais. Taigi daugiau negu už valandos pasiekėm savo viežbutį. Nors galbūt labiau tiktų sakyti didelį namą ant jūrs kranto? Manau tai daug geresnis apibūdinimas. Vos pravėrus duris man šis namas patiko. Tai buvo tarsi didelis vasarnamis, su didele virtuve, septyniais miegamaisiais, milžiniška svetaine, pirtim namo rūsyje. Bet geriausia dalis buvo ta, jog namas stovėjo ant saulėto jūros kranto. Vos pamačius visa tai visų nuotaikos pagerėjo ir nuovargis tarsi dingo, lyg jo net nebūtų buvę

-Lekiam prie jūros?- mums vos spėjus išsikrauto daiktus ir nusileisti į apačią suriko Perrie

-Galbūt pirma pavalgom? Aš išalkęs,- nukabino lūpą Niall, nusijuokiau iš jo. Jis atrodo per daug mielas

-Taip,- visi vaikinai surėkė vienu metu, o merginos tiesiog garsiai nusijuokė

-Taigi nuspręsta. Vaikinai žiūri Graikišką televiziją, geria Graikišką alų ir laukia maisto, o merginos savo ruoštu padaro valgyt,- rankomis suplojo Harry atnešęs penkis butelius alaus

-Kvailas garbanius,- nusijuokiau paveldama jo plaukus.

<...>

-Paimkit dar du rankšluosčius, mes su Niall pamiršom,- šūktelėjau iš apačios

-O dar sako, kad aš kvailas,- mestelėjo man rankšluosčius lipdamas laiptais garbanius

-Taip taip koks skirtumas, lekiam,- pradėjau bėgti, čiupau Niall ranką, tačiau jis papurtė galvą ir toliau ramiai ėjo kalbėdamas su Eden. Na, gerai. Kaip sau nori. Pribėgau prie Harry ir užšokau jam ant nugaros

-Na, kvaily, bėk,- kojom apsivijau jo liemenį

-Aš tau duosiu kvaily,- garbanius pradėjo bėgt jūros link, aš laukiau šalto vandens. Jam bebėgant vis atsisukau pažiūrėti į Niall, tačiau jis visiškai nekreipdamas dėmesio nei į mane, nei į Harry, nei į ką kitą buvo susikoncentravęs ties Eden. Linksmai su ja šnekučiavosi ir jai šypsojosi. Susiraukiau. Aš tikrai velniškai pavydėjau. Mano mintis išblaškė Harry balsas

-Pasiruošus?- stovėjo prie pat vandens, prieš tai tikrai norėjau maudytis tačiau dabar, pamačius tą vaizdą. Kaip Niall švelniai paliečia Eden ranką, o ji kukliai nusijuokia mane apėmė pavydas. Galbūt perdedu, bet juk tai turėtų būti mūsų visų laikas, o jo visas dėmesys skirtas tik Eden.

Your letters✔Onde histórias criam vida. Descubra agora