Your letters✔

3.19:Dingstam iš čia

***Jessikos akimis***
-Aš tiesiog susikroviau daiktus ir išėjau,- Perrie rankose laikė žiedą, kurį jai pasipiršdamas įteikė Zayn
-Ar tai taip blogai?- gurkštelėjau šilto skysčio iš popierinio puodelio. Aš, Perrie ir mergaitės esame parke, oras šiandien tikrai nuostabus, o ir šiaip, gera ištrūkti iš namų, kuriuose siaučia mano vyras
-Tiesa pasakius taip. Kasdien namuose prisirenka įvairiausių tipų, vienas iš jų man vos  netrenkė, o Zayn nieko nesakė,- giliai atsiduso ir galėjau labai nesunkiai išgirsti iš jos balso kaip stipriai jai skaudu
-Na, juk žinai, kad tai nėra tikrasis Zayn... Tas juodaplaukis tave tikrai labai myli ir niekam neleistų tavęs skaudinti,- apglėbiu ją abiem rankom ir švelniai patrinu nugarą, iš jos lūpų išsprūsta tyli rauda, todel tik stipriau suspaudžia ją glėbyje
-Bet jis pats tai daro..- per ašaras prataria
-Tai sudėtinga, aš žinau ką tai reiškia,- pajaučia kaip mažos rankytės apsiveje mano kojas. Atsitraukiu nuo Perrie ir pakeliu savo mergaitę, jos akyse jau spindi ašaros, o lūpos truputėlį trūkčioja
-Kas nutiko mažyle?- paglostau Liss plaukus. Ji pakelia gailias akytes į mane
-Mama, o kodėl teta verkia?
-Tai džiaugsmo ašaros, mažyle,-  nusišypsau ir jos veidelyje vėl šviečia šypsena. Nusišypsau ir aš, o su manim kartu ir Perrie.
<...>
Aš su mergaitėmis ir Perrie įeinam pro namų duris. Namuose pilna dūmų ir akimirką jau buvau pagalvojus, kad kažkas dega. Tačiau, deja, tai Niall, kuris rūko tiesiog svetainėje su kažkokiu vaikinu kurį matau pirmą kartą. Ir tai tikrai nėra cigaretės, nors ir neesu ekspertė, bet mano manymu tai marihuana
-Niall, po velnių ką tu sau galvoji?- grėsmingai prieinu prie jo ir sukryžiuoju rankas ties krūtine
-Kas yra?- pakele galva į mane.. Ir man tikrai nepatinka jo tonas
-Mes auginame vaikus šiame name, o tu čia lyg niekur nieko rūkai žolę!- sušunku ir valdausi, kad tik jam netrenkus
-Na, tai mano namas, taip, kad galit nešdintis iš čia į visas keturias puses,- surėkia ir atsistoja, matau kaip gniaužo kumščius ir man nieko nespėjus atsakyti Perrie tiesiog ištempia mane iš namo
-Tiesiog dingstam is čia,- įsodina mane į mano mašiną, į galą susodina mergaites, o pati atsisėda prie vairo. O aš vis dar negaliu atsigauti, negi jis man tikrai būtų trenkęs?
-Mamyte, o kur mes važiuojam?- iš galo pasigirsta Melissos balsas
-Na, kurį laiką mes turėsim pagyventi ne namuose,- sumurmu ir tikiuosi, kad ji daugiau nieko nebepaklaus, deja, mano viltys nepasitvirtina
-O kodėl tėvelis nevažiuoja su mumis?- jos balselis toks liūdnas, kad stengiuosi susiimti ir nesusigraudinti
-Nes tėvelis turi daug darbo,- burbteliu ir visa laimė, kad ji daugiau nieko nebeklausia.