Your letters✔

Part 40:Gerai, aš ateisiu

Sveikos! Tikiuosi patiks. Jeigu galit paskaitykit kitą mano istoriją https://www.wattpad.com/150712040-i-give-my-first-love-to-you-untitled-part-1

***Harry akimis***

-Galiu prisiekti, kad ta mergina su kuria šnekėjo Jessi yra Anna,- sukritau ant sofos ir apsidairiau ar aplinkui nėra nieko pažįstamo

-Juk sakiau,- Niall rankoje suko pustuštę stiklinę. Nesumojau ką toliau sakyti, iš tikrųjų tai velniškai sutrikau ją pamatęs čia. Po kurio laiko pakėliau akis. Jessika ir Anna pajudėjo išėjimo link. Jau norėjau pulti paskui, tačiau vis gi kažkodėl kontroliavau save. Regis Niall taip pat nusekė jas akimis. Susiraukiau, tikiuosi ta kalė nieko neprišnekės Jessi. Akimis stebėjau duris ir laukiau sugrįštančios Jess. Ilgai laukti neteko netrukus ji jau ėjo mūsų link

-Aš einu pašnekėt su ja,- Niall staigiai pašoko ir greitu žingsniu nors ir šiek tiek svirduliuodamas brovėsi pro žmonių minią. Jam praėjus Jessiką sumojau, kad jis nori pakalbėti su Anna. Jessika artėjo prie manęs, isišiepiau apsimesdamas, kad viskas gerai. Nenoriu kalbėti apie Anną. Regis aš tam dar vis nepasirengęs.

***Niall akimis***

Kiek galėdamas greičiau išbėgau į lauką. Akimis pradėjau ieškoti merginos. Akys užkliuvo už merginos bandančios atidaryti mašinos dureles, kurios regis užstrigę. Pradėjau eiti link jos, kelis kart susviravęs vos nenukritau. Tačiau priėjąs kiek sunkiau atsidusau, mano nuojauta manęs neapgavo. Prieš mane stovi Anna

-Ką čia veiki?- susiraukiau. Kelis kart užsimerkiau ir vėl atsimerkiau tikėdamasis, kad vaizdas kiek mažiau liesis

-Sveikas, Niall,- ji atsisuko ir jos akys suspindėjo nakties tamsoje

-Na, labas aš tau tikrai nesakysiu,- sukryžiavau rankas ir per žingsnį atsitraukiau nuo jos

-O tu nepasikeitei, vis dar toks pats užsispyrėlis,- bandė priartėti prie manęs, tačiau kiek per stipriai ir tikrai grubiai stumtelėjau ją atgal. Ji susviravo ir atsirėmė į mašinos dureles

-O tu lygiai tokia pati kalė,- man nereikėjo čia eiti, reikėjo jai tiesiog leisti sėsti į savo mašiną ir dingti iš mano gyvenimo

-Malonu žinoti, kad vis dar tau patinku,- ilgais nagais perbraukė mano skruostą. Nieko nelaukdamas atsitraukiau dar toliau

-Dėl to drįsčiau stipriai suabejoti,- pavarčiau akis ir vėl grįžau prie pradinio klausimo,- ką čia veiki?

-Turbūt nepatikėsi jeigu pasakysiu, kad grįžau pas tave?- nusišypsojo ta šypsena dėl kurios anksčiau ėjau iš proto

-Ne, šis triukas jau seniai manęs neveikia,- pakračiau galvą taip duodamas antrą neigemą atsakymą

-Tiesa,- ją apšvietė gatvės žibintas, todėl pakankamai gerai galėjau ją nužiūrėti. Anna visiškai nepasikeitus, atrodo kaip prieš tuos kelis metus

-Tai pasakysi priežastį kodėl esi čia?- giliai įkvėpiau bandydamas nepratrūkti ir tiesiog neiškolioti jos kaip mus supa begalė žmonių

-Dar pasimatysime, Niall,- ji atsiuntė oro bučinį ir užsisukus stipriai truktelėjo mašinos dureles kurios akimirksniu atsidarė. Anna įsėdo į mašiną ir užkūrusi ją dingo iš mano akių. Iš tikrųjų nesitikėjau jos čia sutikti, ar kur nors kitur. Po pastarojo jos išvykimo maniau, kad daugiau niekad nebematysiu Anna'os Baker.

***Jessikos akimis***

-Kur Niall?- atsisėdau šalia Harry ir atėmus jo stiklinę atsigėriau. Mano gerkle nuslydo kiek stiprus gėrimas ir tarsi sprogo skrandyje

-Jis išėjo pakvėpuoti grynu oru,- kilstelėjo pečius ir patogiau įsitaisė ant taip tariamos sofos. Linktelėjau galvą, kas turėjo reikšti, kad supratau. Norėjau ko nors paklausti apie Anna ar apie tą žvilgsnį apie kurį ji kalbėjo, tačiau nesumojau nuo ko reiktų pradėti, todėl tiesiog tylėjau ir leidau savo mintis užpildyt trankiai muzikai, bei žmonių šūkavimui

-Ar galiu tavęs kai ko paprašyti?- Harry rėkimas pasiekė mano ausis, pasukau galvą į jį. Jo akys apšviestos blankios šviesos atrodė tiesiog maldaujamai. Sukikenau ir kiek nežymiai linktelėjau galvą

-Ar gali šiąnakt kai visi miegos ateiti į mūsų kiemo pavėsinę?- sutrikau. Mano protas plyšo tarsi į dvi puses. Viena iš jų rėkė „žinoma, kad ateisiu. O kaip galėtum neateiti?", o kita tiesiog staugte staugė „Nebūk kvailė. Tu juk su Niall. Turi galvoti apie jį, o ne apie savo vaikino geriausią draugą"

-Gerai, aš ateisiu,- po mano žodžių Harold veide švietė plati šypsena. Jis akivaizdžiai yra laimingas. Tik vienas klausimas man niekaip nedavė ramybės. Kodėl jis nori su manim susitikti ne name ir būtent tada kai visis miegos? Ar turėčiau sakyti tada kai Niall miegos?