Your letters✔

2.20:Kraujo brolis

Lou atydžiai stebėjo mane laukdamas pasakojimo, tačiau aš niekaip nesugebėjau pradėti

-Na gi Jessika, išsiliek,-kiek paskatino mane

-Aš permiegojau su Niall...-atsidusau ir užmerkiau akis neturėdama kur dėti akių iš gėdos

-Ir kame tai problema?-išskėtė rankas laukdamas tolimesnio pasakojimo

-Jis nevientelis su kuriuo tai dariau,-tylėjau laukdama kol jis pradės mane vadinti kale ar bent jau pasileidele, tačiau tai neįvyko. Atsimerkiau ir pamačiau dvi suprantamai į mane žiūrinčias akis

-Tai buvo, Noah?-kilstelėjo antakį

-Taip, tai jis,-numykiau

-Ir visa tai buvo kada?-apglėbė mane savo didelėmis rankomis

-Su Niall šiąnakt, o su Noah prieš keletą dienų,-į skruostus sutekėjo kraujas ir aš rankomis užsidengiau veidą bandydama pasislėpti

-Ei, saulele, viskas gerai, juk tu susimaišiuosi savo jausmuose, manau laikui bėgant viskas susitvarkis,- švelniai paglostė mano plaukus

-Ir aš neesu kažkokia pasileidelė?-pakėliau akis į jį

-Žinoma, ne, tu tik pasimętus,-pabučiavo man į kaktą tarsi koks globėjas. Sukikenau dėl savo palyginimo

-Su tavim pasikalbėjus visada pasidaro geriau,-nusišypsojau jam

-Tam ir reikalingi broliai,-nusijuokė

-Bet tu man ne brolis ,-skardžiai nusijuokiau

-Aš tavo tikrų tikriausias kraujo brolis,-pakštelėjo į žandą taip priversdamas mane kiek paraudonuoti.

<...>

-Taigi, ką ruošiesi daryti?-po ilgo vaikščiojimo parku Lou galiausiai prabilo

-Apie ką tu?-nervingai nusijuokiau apsimesdama, kad nesuprantu apie ką jis

-Aš apie Noah ir Niall, kvailele,-sukikeno kaip mažas berniukas

-Na.. Aš galvoju.. Iš ties nieko negalvoju,-atsidusau atsisėsdama ant fontano krašto, Lou prisėdo šalia

-Tu nesiruoši nieko daryt?-apglėbė mane per pečius

-Aš noriu, bet nežinau ką. Ir tiesiog pasirinkdama vieną iš jų bijau prarasti kitą,-galvą panardinau jo krūtinėje

-Bet juk tu kažkada vistiek turėsi pasirinkt vieną iš jų. Visą gyvenimą neturėsi jų abiejų,-monotoniškai glostė mano nugarą ir tai iš ties ramino

-Žinau, bet jie man reikalingi abu,-jaučiau jog skruostu nuriedėjo keletas karštų ašarų

-O kurį tu myli?-tyliai sušnibždėjo man į ausį. Sustingau, apie tai galvoju jau kurį laiką, tačiau grįžtu prie vieno ir to pačio atsakymo. Aš myliu Niall. Kelis sykius giliai atsidusau, visa ši situacija pernelyg daug pažįstama

-O istorija ir vėl kartojasi. Tik nepasielk taip kaip praeitą sykį.. Manau šįsyk turėtum rinktis Niall,- paskutinį sakinį užbaigė šnibždėdamas

-Užsičiaupk,- garsiai nusijuokiau ir stipriai stumtelėjau.

***Niall akimis***

Išėjus Jessikai mano galva prisipildė keistų minčių. Išsitiesiau ant lovos prisiminiau šią naktį. Jos prisilietimus, jos kvapą, jos kiekvieną žodį, jos bučinius. Mano veide švietė milžiniška šypsena, jau pasiilgau jos.

Taip keletą valandų ir pragulėjau svajodamas apie ją, kol galiausiai supratau jog reiktų važiuoti iš viežbučio. Neskubėdamas susirinkau daiktus, kiek aptvarkiau kambarį. Išėjau iš viežbučio prieš tai išsiregistruodamas. Įsėdau į mašiną. Nemanau, kad noriu namo, galbūt reiktų nuvažiuoti pas kažkurį iš vaikinų.

<...>

Stovėjau prie Lou ir El namų durų, paspaudžiau durų skambutų. Neužilgo durys prasivėrė ir už jų stovėjo besišypsantis Louis, tačiau kai jis pamatė mane jo šypsena kiek sumažėjo

-Sveikas,-pasisveikinau pirmas ir laukiau jos jis mane pakvies į vidų

-Labas, Niall,-numykė tačiau vis dar stovėjo tarp durų lyg nenorėdamas manęs įsileisti

-Galiu užeiti?-kiek sutrikau, nes Louis atrodė išties kažkoks pasimetęs

-Ammm, na taip žinoma, užeik,-pasitraukė nuo durų ir leido man užeiti. Nusirengiau ir pajudėjau svetainės link, iš kurios skambėjo du moteriški balsai. Spėju tai pas El atėjus draugė. Tačiau vis vien kodėl Lou toks keistas? Įžengiau į svetainę ir atrodo pamiršau kaip kvėpuoti. Į mane atsukus nugarą su El plepėjo ir juokėsi Jessika. Jos nematė manęs. Louis man bakstelėjo su alkūne į šoną. Supratau ką turiu daryti.

Lėtai ir tyliai priėjąs apkabinau ją ir tyliai sušnibždėjau

-Spėk kas?-mažu bučinuku paliečiau jos kaklą. Ji lėtai pasuko galvą ir įsistebeilijo į mano akis.

�$��e�fҔW�H