Your letters✔

2.13:Savanaudis

Aš žinau, kad jūs sugebėsit parašyt bent kelias nuomones ^^

Kuriam laikui mano protas atsijungė, jo rankos klaidžiojo mano kūno kol maniškės švelniai sunertos jam ties kaklu. Negalėjau atsitraukti. Tiesa ta, kad esu to pasiilgus. Jo kūno. Jo lūpų, jo šilumos. Tačiau, kad ir kaip ten bebūtų aš atsitraukiau, turėjau taip padaryt

-Aš. Tiesiog prašau šiandien atvažiuok pas mus. Pasirūpinsiu, kad ir Louis būtų, kad ir girtas,- jis kalbėjo su ilgomis pauzėmis, retkarčiais sunkiai kvėpuodamas. Susiraukiau nuo jo paskutinių žodžių

-Louis gere? Nuo kada? Jis ansčiau niekad..

-O kaip manai kas nutiko El?- jo klausimas išmūsė mane iš pusiausviros. Negi visa tai Louis kaltė?

-Aš jį pažįstu, Louis taip negalėtų.. Jis geras,- mano akyse susikaupė ašaros. Stipriai kandžiojau lūpą

-Jis tiesiog pradėjo gerti, daug gerti. Jau kurį laiką. Jis trenkė El'ei, ir nuo tada ji gyvena pas mane jeigu tai būtų galima pavadinti gyvenimu,- blondinas rankas susikišo į kelnių kišenius ir nunarinęs galvą nervingai trepsėjo. Papurčiau galvą netikėdama juo, tačiau giliai širdy žinau, kad Niall nemeluoja. Jis niekada nemeluoja

-Kodėl, kai regis mano gyvenimas pradeda taisytis, jūs vėl jame pasirodot ir vėl skausmas raižantis širdį grįžta,-tai buvo klausimas daugiau man pačiai, galbūt dėl šios priežasties jis neatsakė, o galbūt todėl, kad nenorėjo

-Šiandien atvažiuok ir jeigu po šio vakaro nuspręsi, kad mes nereikalingi tavo gyvenime, pažadu, jeigu tau nuo to to tik bus geriau išvyksiu iš Londono. Iš pačios Anglijos. Ir tu daugiau niekad manęs nematysi,-jis lėtai judesiais perbraukė per plaukus, žinojau, jog Niall taip daro tik tada kaip nervinasi

-Aš pagalvosiu,-atsidusau, taip nusileisdama jam

-Šiandien šeštą vakare mano namuose, manau pameni juos,-tai nebuvo klausimas,tačiau linktelėjau galva. Ir jau po kelių minučių durys užsidarė ir aš pagaliau likau viena.

***Niall akimis***

Dabar puse šešių, mes visi susirinkę svetainėje prieš didelį televizorių, kurio iš tiesų niekas nežiūri. Net ir Lou, taip pat įkalbėjom gydytojus, kad jie šiandien paleistų El iš ligoninės. Visuose namuose tyla. Niekas nedrįsta prabilti pirmas. Nejauki atmosfera slegia iš vidaus manau kiekvieną iš mūsų. Aštriais žvilgsniais veriam vienas kitą. Niekam nesakiau apie tai jog Jessi galbūt pasirodys, nenorėjau sukelti turbūt tuščių vilčių. Ir nors neklausia, tačiau aišku jog neturi supratimo kodėl aš juos visus sukvietęs čia tyliu it žemes pardavęs.

-Ej, blondine,-pajaučiau švelnias kiek vėsias rankas savo plaukuose. Supratau, kad tai El. Nes tik du žmonės mėgdavo taip daryti.Vienas iš jų nebedaro ir kažin ar dar kadanors daris

-Taip?- kiek nusišypsojau, nors iš tiesų ši šypsena kainavo daug pastangų. Mintys sukosi apie Jessi. Nenorėjau pažiūrėti į nuvargusią merginą, tačiau vis gi akis pakėliau į ją ir nuskanavau jos kūną. Nebeatrodė taip klaikiai kaip anksčiau, tačiau vis dar išsekus ir velniškai sulysus

-Visai kaip ir senais laikais, mes visi vėl susirinkę kartu.-išsklaidydama nejaukią tylą prasitarė Perrie, tačiau jos žodžiai tik dar labiau pablogino situaciją

-Ne visi...-papurčiau galvą ir pasirėmiau ją rankomis.

-Ah.. Niall,-visi kaip vienas atsiduso

-Negi tu jos pasiilgai?-kiek su panieka pratarė Louis

-Taip Lou, aš jos velniškai pasiilgau, pasiilgau taip, kad net skauda. Tik tu vienas pamiršęs visus aplinkui. Tarp jų ir merginą kuri tave besąlygiškai myli. Tu toks savanaudis, -sušukau ir su dideliu garsu nuėjau į toletą, nors kiek apsiraminti.

***Jessikos akimis***

Buvo šiek tiek po šešių, o aš neužtikrintai kuičiausi spintoje ieškodama kažko kas tiktų šiam vakarui. Iš tiesų visai ten nenorėjau. Nenorėjau jų pamatyti, tačiau Noah tikino jog aš privalau. Ir paguoda bent jau ta jog jis bus visą laiką šalia manęs. Čiupau kiek trumpoką baltą suknelę su didele, širdelės formos iškirpte nugaroje. Greit nusimečiau rūbus ir užsitepiau suknelę kūnų. Išsitraukiau juodus aukštakulnius ir įsispyriau į juos. Man patiko aukštakulniai su jais atrodydavau aukštesnė ir kojos vizualiai atrodo ilgesnės. Paskutinį kart nervingai pažiūrėjau į veidrodį. Atrodau gerai. Išorėje. Tačiau viduje man nėra gerai. Visiškai nėra gerai.