Your letters✔

3.9:Jis vis dar čia

Vos išėjus Niall, tarpduryje pasirodo Zayn

-Ar tu tikrai žinai, ką darai?- susirūpinęs juodaplaukio veidas artėja link manęs ir galiausiai atsiduriu jo glėbyje. Mano kūnas įsitempia tiek, kad imu virpėti. Nežinau kas darosi, tačiau ši silpnumo akimirka užpildo mane visą ir nepajaučiu kaip skruostais ima riedėti ašaros

-Aš nebežinau kas teisinga, o kas ne,- trukteliu pečiais ir įsikabinu į jo marškinius, kurie akimirksniu peršlampa

-Aš suprantu, kad man nederėtų kištis, bet Jessika.. Tu elgiesi neteisingai tiek jo tiek savo atžvilgiu. Jis tave myli, tu myli jį. Ir aš niekaip nesuprantu kame problema?- jis kalbėjo taip tyliai, o žodžiai kuriuos sakė skverbėsi gilyn į mane

-Aš jį nuvyliau, tuo pačiu nuvildama ir save.. Aš taip negaliu,- šiek tiek apsiraminau ir atšlijus nuo Zayn su servetėle nusivaliau nuo ašarų permirkusį veidą

-Jessika, tu nepadariai nieko blogo,- jo gilios akys virpėjo

-Aš padariau.. Aš nuvyliau savo blondiną,- neatlaikiau jo skvarbaus žvilgsnio ir nusukau akis į šoną

-Ne. Tu tik mergina kuriai teko per daug išbandymų gyvenime, tu nepadarei nieko. Bet darai dabar.. Dabar tu elgiesi nesąžiningai nei jo, nei savo atžvilgiu. Tu turi kovot už tai ką jūs turėjot ir už tai kas dar jūsų laukia,- kiekvienas žodis mano galvoja kartojosi ir kartojosi kol galiausiai širdyje kažkas sukirbėjo taip stipriai jog supratau, kad privalau jį sustabdyti. Ir Zayn tarsi skaitydamas mano mintis dar kartą ėmė mane raginti

-Tu turi eiti dabar, jo lėktuvas išskrenda jau už dviejų valandų. Tu dar gali jį pasivyti. Aš prižiūrėsiu Mellisą,- linktelėjau galvą ir ėmiau skubiai rengtis, nekreipdama dėmesio į faktą, kad Zayn tame pačiame kambaryje

-Imk mano mašiną,- mestelėjo man raktelius ir aš nieko nebelaukdama išskubėjau.

<...>

Blaškausi po visą oro uostą ieškodama Niall. Tikiuosi, kad nepavėlavau. Tačiau su kiekviena minute viltis mažėja, nes niekur nesimato blondino. Bijau, kad jau per vėlu. Turbūt Niall jau lėktuve. O aš nesuspėjau. Atsisėdu ant vienos iš metalinių oro uosto kėdžių. Veidą prisidengiu rankomis. Zayn buvo teisus, man reikėjo jam pasakyti. Reikėjo pasakyti daug anksčiau. O dabar teks susitaikyt su savo pasirinkimo pasekmėmis. Buvau kvaila manydama, kad galiu jį paleisti. Tai netiesa. Man jo reikia. Labai reikia... Turbūt atrodau kvailai verkdama vidury oro uosto, tačiau manau jog aš čia ne vienintelė tokia. Mačiau daug verkiančių žmonių kurie turbūt kaip ir aš paleido sau brangius ir artimus žmones

-Jessika ar čia tu?- kimus balsas pasiekia mano ausis ir tvirta ranka paliečia mano petį. Pakeliu galvą ir kelis sykius sumirksiu, nes vaizdas nuo ašarų kiek išsikreipęs. Prieš mane stovi blondinas. Tai jis! Jis vis dar čia! Pašoku ir be žodžių įsisiurbiu į jo lūpas.