***Louis akimis***
-Ką tai reiškia, Louis?- krūpteliu po to kai kažkieno ranka pliumpeli ant mano peties ir skardus balsas pasiekia mano ausis. Pasisuku ir pamatau Zayn, kiek atsipučiu
-Atleisk. Ką sakei?- kilsteliu antakius ir padedu jau tuščia stiklinę į kriauklę
-Aš noriu žinoti ką tai reiškia,- jo rankos susikryžiuoja ties krūtine, o veidas toks niūrus
-Kas ką reiškia?- atsiremiu į virtuvės spintelę ir imu kandžioti vidinę žando pusę
-Tas susižvalymas prie stato ir oh, c'mon Louis, tu žinai apie ką aš,- žaismingai pavarto akis, tačiau iškart po to vėl grįžta į pradinę „pikto tardytojo" būseną
-Ne, nieko. Tiesiog. Nieko,- kažką neaiškiai suburbu, pats gerai nesuprasdamas ką norėjau pasakyti
-Žinau, kad meluoji.
-Aš pažadėjau Jessikai, kad niekam to nesakysiu, kol ji pati nenorės,- jaučiuosi kaip mažas vaikas besiaiškindamas mamai
-Nagi, Louis. Baik. Tiesiog sakyk. O ir šiaip, pats žinai, kad vistiek niekam nesakysiu,- atsidūsta ir įdėmiai spokso į mane
-Jessika mano, kad vaikas gali būti Niall. Tai sena istorija. Nesiruošiu jos pasakoti. Tiesiog žinok, kad Mellisa gali būti Niall mergytė,- greit viską išpilu ir atsikvėpiu. Pasidarė šiek tiek lengviau, bent jau man. Nors Zayn atrodo sutrikęs ir kiek piktas. Na, aš ir pats ne itin pritariu tokiam Jessikos pasirinkimui. Tačiau tai jos gyvenimas ir ji pati turi nuspręsti.
***Jessikos akimis***
Jau kuris laikas negaliu užmigti. Mano mažoji Mellisa seniausiai saldžiai snaudžia visai šalia manęs. Dar kelias akimirkas pasivartau ir tuomet uždegu stalinę lempą ir pasiėmus pirmą pasitaikiusią knygą nuo staliuko imu skaityti. Tačiau ir tai netrunka labai jau ilgai, kadangi durys kiek prasivere ir kažkas įeina į mano kambarį
-Galim pasišnekėt?- pakeliu akis nuo knygos. Tarpduryje stovi Zayn. Atrodo velniškai pasimetęs. Jo veido mimikos keičiasi greičiau nei kas sekundę
-Taip, žinomą,- linkteliu galva ir atsistojus nueinu į balkoną. Zayn paseka paskui mane ir atsidūręs balkone uždaro duris už savęs. Atsistoju prie pat sienos, ten kur nepasiekia vėjas, tačiau nuo to nesidaro nei kiek šilčiau
-Na, apie ką norėjai pašnekėti?- kiek paraginu jį, kadangi lauke tikrai nėra šilta
-Apie Niall,- vos jas ištarus blondino vardą visas sumišimas išgaruoja
-Na, taip. Tai kalbėk,- kiek numykiu. Ne itin noriu kalbėti apie kažką kas susiją su Niall, tačiau kaip matau teks
-Tu negali šitaip su juo elgtis,- paduoda man savo megztinį. Greit jį užsivelku ir pridėjus rankas prie veido imu pūsti šiltą orą į rankas, bandydama sušilti
-Apie ką tu?- apsimetu, kad nesuprantu apie ką juodaplaukis kalba ir vis dar viduje tikiuosi, kad jis ne apie Mellisą
-Apie tavo dukrą. Apie tai, jog tai gali būti ir Niall dukra,- monotoniškai išberia žodžius
-Louis?
-Taip. Man Louis pasakė. Ir aš tik noriu sužinoti kodėl tu taip elgiesi?- Zayn atsirėmė į metalinę balkono atramą ir sužiuro kažkur į tolį. Bandžiau pasekti jo žvilgsniu ir sužinoti į ką jis taip įdėmiai žiūro, tačiau buvo pernelyg tamsu
-Nes, aš nenoriu, kad tai įtakotų Niall sprendimus,- truktelėjau pečiais. Tikėjau savo žodžiais ir tikrai manau, kad elgiuosi teisingai
-Na, tuomet tu žinai, kad jis žada grįžti atgal į Ameriką?- klausiamai atsisuko į mane
-Taip, žinau. Ir nenoriu, kad jis pasiliktų čia tik dėl to, kad yra tikimybė jog Mellisa jo dukra. Noriu, kad sprendimą jis priimtų pats.
-Tai kvaila. Juk Mellisa tikrai Niall dukra. Tu pažvelk į juos. Jie kaip du vandens lašai. Keista kaip anksčiau to nepastebėjau,- atsiduso ir priėjo arčiau manęs
-Žinau ir aš jam tai pasakysiu. Kadanors.
-Na turėtum paskubėti su tuo kadanors. Nes jis žada išskrist jau kitą savaitę. O tuomet jau neaišku ar kadanors sugrįš.
-Žinau. Ir pažadu, kad pagalvosiu.
ESTÁS LEYENDO
Your letters✔
FanfictionYour letters. Įžanga. Siunčiant elektroninį laišką kartais įsivelia kvaila klaida ir asmeniškas laiškas atsidure visai svetimo žmogaus el.pašto dėžutėje... Jessica Rotner tik nori atsikratyti laikrasčio prenumeratos. Tačiau spusteli ne tą klavišą ir...
