Your letters✔

3.22:Ryan

-Tu privalai sutikti,- Perrie kumštelėjo man į ranką ir kvailai išsivėpė
-Aš ištekėjusi,- parodau į žiedą ant savo rankos. Tikrai neplanuoju susitikinėti su kažkuo kai yra Niall
-Ir kur tu dabar matai savo vyrą?- mergina kilsteli antakį. Pavartau akis, tarsi ji nežinotų kaip sušikta dabar yra
-Tiesiog ne,- nelaukiu tolimesniu jos atsaku, o nueinu į kambarį, kuriame miega mano princesės. Prisėdu ant lovos ir stebiu jas miegančius. Netyčiom įsivaizduoju, kad pro duris įeina Niall, tos mėlynos akys žiba iš laimės ir pabučiuoja mane.. Deja, realybė kitokia. Aš esu bute, į kurį kartu su Perrie įsikėlėm bent laikinai prieš kelias dienas. Mintis perskrodžia šaižus durų skambutis, krupteliu ir pajudu durų link. Priėjus pamatau Louis ir Perrie
-Tommo,- strykleliu vietoje ir jau netrukus atsirandu jo glėbyje. Tvirtos vaikino rankos stipriai apsiveja mano liemenį ir kelis kart spusteli
-Sveika, blondine,- kiek keistai šypteli. Kažkas ne taip. Aš puikiai atpažįstu šią jo veido išraišką
-Ar kažkas nutiko?- visi trys prieinam virtuvę, Perrie pasisiūlo padaryti visiems arbatos, todėl mes abu prisėdam
-Ne, aš tik norėjau pamatyti tave,- nervingai perbraukia ranka per plaukus
-Aš žinau, kad tu meluoji,- tarsteliu, o jis dar bando išsisukinėti ir aiškina, kad taip nėra, tačiau aš jį pažįstu
-Klausyk, tai ką aš tau pasakysiu... Tiesiog suprask, jis dabar nemąsto ir..-jis užtyla, pajaučiu kaip drebulys ima lengvai mane purtyti
-Tiesiog tesk,- nepatogiai pasimuistau kėdėje ir laukiu kol vaikinas tęs pasakoti tai ką pradėjo
-Ir aš žinau, kad turbūt darau labai blogai tai tau sakydamas, bet tu man kaip sesuo ir aš negaliu slėpti...- jis vėl nutyla, o mane ima erzinti visa ši situacija
-Louis, po velnių. Sakyk.
-Niall šįryt dulkino kažkokę kekšę,- vaikinas greit sumala ir savo žvilgsniu degina mane. Vos išgirdus viskas aplink sulėtėja. Atrodo girdžiu visų esančių kambaryje kvėpavimus, širdžių dūžius. Girdžiu kaip Perrie aikteli, girdžiu kaip Louis nervingai tranko pirštus į stalą.. Girdžiu kaip mano širdis dūžta
-Aš.. Tik.. Viskas gerai,- imu drebėti taip stipriai, kad vos vos sugebu kalbėti
-Žinau, kad negerai. Žinau, kad tau skauda,- jo tvirtos rankos apglėbe mane, stipriai įsikabinu į jo krūtinę. Noriu verkti, klykti ir daužyti viską aplink, tačiau nei viena ašara nenurieda mano skruostu, aš sėdžiu vaikino glėbyje tarsi suparaližuota ir tik tyli skausmo dėjonė pasigirsta iš lūpų. Taip prasėdžiu geras dešimt minučių, kol galiausiai sugebu susitvarkyti su savim, savo mintim ir atsitraukiu
-Žinot, jeigu jis pradeda judėti pirmyn, turbūt ir man laikas,- paimu telefoną į rankas ir sumaigau žinutę
Kam:Ryan
*Jeigu pasiūlymas vis dar galioja, aš sutinka*

-Kas tas Ryan? Ir su kuo tu sutinki?- Louis nepatenkintas veidas spokso į mane
-Mielas vyrukas, kurį sutikau vakar prekybos centre. Jis mane pakvietė išgerti kavos,- trukteliu pečiais bandydama apsimesti visiškai abejinga
-O kaip Niall?- Perrie po ilgos tylos tarsteli
-Juk tai tu visą rytą man burbėjai, kad turiu sutikti. Tu buvai teisi. Man reikia prasiblaškyti.

Taiiigii, galbūt galima nuomoniuu? :)