Part 37: Harry

519 46 1
                                        

-Tai nesvarbu,- apglėbė mane ir švelniai pakuteno skruostą

-Harold, juk žinai, kad man įdomu,- išsivadavau iš jo glėbio ir sukryžiavau rankas ties krūtine papūsdama lūpas

-Tu tokia miela,- mačiau jo veide plačią šypseną ir akimirkai sutrikau

-Nenukreipinėk temos,- vaidinau supykusią

-O aš ir nenukreipiu,- pasislinko kiek arčiau manęs

-Harry, kas ji?- kramčiau vidinę žando pusę

-Tikrai nori sužinoti kas ji?- kilstelėjo antakius dar arčiau prisislinkdamas prie manęs

-Pats žinai, kad noriu,- kvailai nusivaipiau. Kelias minutes, o galbūt tik sekundes atrodo viskas išnyko ir dabar aš žiūrėjau jam tiesiai į akis, jų spalva užbūrė mane ir ta šypsena. Atrodo pirmą kartą pastebėjau kokios gražios jo akys, regis paskendau jose. Jo lūpos artėjo prie manęs, kai staiga susilietė. Atsipalaidavau, tai buvo malonu. Švelnūs šiurpuliukai perbėgo mano kūnu, jausmas tiesiog neapsakomas. Tačiau kaip protas ir vėl grįžo į mano kūną atsiplėšiau nuo jo. Paraudau ir nuleidau akis į savo pištus kurie tarpusavy žaidė savotišką karą

-Atleisk, aš neturėjau to daryti,- po kurio laiko tylos pradėjo teisintis Harry

-Tai tiesa, tu neturėjai,- papurčiau galvą ir kai jaučiau, kad svilinantis karštis nustoja degint mane visą pakeliau galvą

-Tiesiog. Aš tau jaučiu kažką Jessi,- jo rankos staigiai pačiupo mano rankas ir švelniai bei maloniai bėgiojo pirštais mano oda

-Aš myliu, Niall,- prieš ištardama vardą kiek suabejojau, tačiau vos ištarus buvau visiškai tikra savo žodžiais

-Bet, pripažink, tu man jauti kažką. Aš galiu prisiekti, kad tu suvirpėjai,-mačiau jo akyse liūdesį ir nusivylimą

-Prašau, ne dabar,- jaučiau kaip gumulas mano gerklėje kyla ir didėja. Lėtai pakilau ir neatsisukdama pakilau laiptais į kambary kuriame miegojo Niall. Sukritau minkštuose pataluose ir nugrizdau į sapnų karalystę.

<...>

Nosį kutena keistas kvapas. Kelis sykius pasikasau nosį, tačiau akių nesugebu atplėšti. Ir tik kai pajuntu šiltą bučinį į lūpas pramerkiu akis

-Labas rytas, saulele,- prieš mane su didele gėlių puokšte ir akinama šypsena stovi Niall

-Labas,- kelis sykius nusiražau ir tik tada priimu gėles bei esu apdovanojama dar vienu saldžiu bučiniu. Niall sugriūna šalia manęs, o aš giliai įkvėpiu skaistaus raudonio spalvos rožių

-Už ką?- žvilgsniu parodau į gėles ir stengiuosi jas kuo atsargiau padėti ant staliuko esančio šalia lovos

-O turi būti proga, kad galėčiau mylimai merginai dovanot gėles?- kilsteli antakį ir stipriai apkabina. Kiek šypteliu. Galvoja blysteli ryto prisiminimas. Ir suprantu, kad esu tragiška mergina. Nusukus žvilgsnį, nesugebu išlaikyti akių kontakto

-Kas yra?- kiek atsipalaiduoju kai įsitaisau jo glėbį, dabar mano akys manęs neišduos. Negaliu jam pasakyti tiesios, kiltų barniai. Niall turbūt norėtų „pamokint" Harry, o iš to neišeitų nieko gero

-Viskas gerai, tik šiek tiek maudžia pilvą,- susiraukiu. Nemelavau. Man tikrai maudžia pilvą

-Atnešt vaistų?- savo lūpomis švelniai paliečia mano smilkinį

-Ne, viskas gerai, praeis,- papurtau galvą ir užmerkiu akis. Visiškai atsipalaiduoju ir mėgaujuosi šia akimirka. Visa tai atrodo taip trapu, kad žengus vieną žingsnį viskas gali nepataisomai subyrėti ir kelio atgal nebebus.

<...>

-Gerai, kas čia vyksta?- mums beeinant link jūros El nusitempė mane kiek toliau ir įkyriai jau kelias minutes klausinėja

-Juk sakiau, kad nieko,- prikandu apatinę lūpą, šiek tiek nervuojuosi, nenoriu, kad kas nors žinotų apie mane ir Harry. Nors iš tikrųjų tarp mūsų nieko nėra. Na, neskaitant to bučiniu

-Neapsimest. Tu ką nematai kaip Harry tave akimis tiesiog ryja? Ir jo ta šypsena kuria jis šypsosi tik tau,- bakstelėjo pirštu mano petį

-Na, gerai. Tik prašau nieko niekam nesakyk. Tai turi likt tik tarp mūsų,- nusitempiau ją dar toliau nuo būrio draugų

-Pati žinai, kad nesakysiu,- kelis kartus greitai sumirksi

-Mes su Harry pasibučiavom. Tiksliau jis mane pabučiavo,- vieną ranką įvėliau į plaukus prisėsdama ant suoliuko

-Ir tu atsakiai į bučinį?- jos akys išsiplėtė

-Taip, ne. Iš pradžių taip, paskui ne,- visai susipainiojau, o balsas drebėjo

-Tu jam kažką jauti?- ji paklausė tiesiai šviesiai ir savo žvilgsniu tiesiog degino mane. Pasimečiau. Nežinau ką atsakyt El. Jeigu į šitą klausimą ir pati sau negaliu nuoširdžiai atsakyti.

Your letters✔Stories to obsess over. Discover now