Your letters✔

3.11:Myliu tave

-Jessika, ar Mellisa mano dukra?-jo paklaikęs žvilgsnis laksto po visą mano kūną
-Niall.. Aš nežinau.. Bet ji panaši į tave, ji tarsi mažytė tavo kopija. Ir aš labai noriu, kad ji būtų tavo. Reikia atlikti DNR tyrimą,- sučiumpu jo ranką ir tvirtai įsikabinu. Jo akyse sužiba ašaros
-Tikrai yra vilties, kad ji mano dukrytė, mano mažoji princesė?-ašaras akyse pakeičia viltis ir jos tarsi užsidega naujom spalvom
-Taip, Niall, aš tuo tikiu.. Ne, aš jaučiu, kad ji tavo dukra,- blondinas persisveria per stalą ir priglaudžia savo lūpas prie maniškių. Mano širdis neberanda vietos kūne. Atrodo, kad tuoj tuoj išoks
-Važiuojam,- mums atsiplėšus Niall pašoka tarsi įgeltas
-Kur?-sutrinku, tačiau taip pat atsistoju
-Pas dukrytę,- visiškai ryžtingai, be menkiausio sutrikimo balse tarė. Linkteliu galva sutikdama. Tuomet jis įsikabina į mano ranką ir greitu žingsniu pasileidžia mašinos link.
<...>
Mums įžengus į namą visi sėdėjo irnieko nesuprasdami žiūrėjo į mane. Ir tik Lou, El ir Zayn lūpos prasivėrė, tarsi norėdamos pasidžiaugti. Tačiau nespėjo, nes Niall milžiniškais žingsniais užbėgo į laikiną mano kambarį. Aš pasileidau paskuo jį. Jis žinoma kambaryje atsirado pirmas. Todėl man įėjus pamačiau nuostabų vaizdą. Mellisa miega ant lovos, o Niall priklaupęs ant kelių šalia lovos stebi ją. Prieinu ir prisėdu šalia jų. Matau Niall akyse ašaras. Tačiau žinau, kad tos ašaros laimės. Todėl netikėtai ir pati susigraudinu
-Ji panaši į mane. Jos akys tokios kaip mano. Ji tokia graži,- kalba tyliai, tikriausiai bijo ją prižadinti. Linkteliu galva pritardama ir prisimenu dienaz ir naktis, kai Niall buvo komoje, kitoje vandenyno pusėje. Ir kaip aš melsdavau, kad jis pabustų, grįžtų.. Iš tiesų aš svajodavau apie šią akimirką. Pagaliau tai išsipildė
-Tik nesuprantu kodėl tu man to nepasakei anksčiau?-dabar jis jau klupi prieš mane, savo didelėm, žydrom akim varsto mano kūną. Trukteliu pečiais, taip duodama suprast,kad neturiu atsakymo. Tačiau jis nusiteikęs ryžtingai
-Kodėl? Juk tu geriau negu bet kas kitaz žinojai kaip myliu vaikus, kaip myliu tave ir, kad tai būtų tarsi mano svajonės išsipildymas. Dukrytė nuo mylimos merginos,- jo rankos apglėbė mane. O aš sugebu tik sėdėti ir ašaroti
-Aš bijojau.
-Ko tu bijojai?- švelnus žvilgsnis užburia mane. Tada dar kelios akimirkos ir aš jau sėdžiu jo glėbyje
-Nežinau,- trukteliu pečiais ir tarsi norėdama pasijusti saugiau įsisuku tik dar tvirčiau į jo šilta glėbį
-Tu neturėtum nieko bijoti. Juk tu mane vis dar myli?- nežinau ar taip turėčiau reguoti į šį klausimą, tačiau staigiai pašoku ir besimosikuodama rankomis imu aiškinti kiek daug man jis reiškia, ir kaip stipriai jį myliu. Jis nusijuikia, tuomet atsistoja ir dar sykį mane apkabina. Mūsų kaktos susiliečia ir kai tarp mūsų lūpų lieka vos ižvelgiamas tarpelis, jis sušnibžda "Myliu tave". Ir tuomet jo lūpos prisiliečia prie manųjų.