Your letters✔

Part 42:Nekenčiu savęs

-Aš.. Atleisk Niall.. Aš buvau apačioje, tiesiog negalėjau užmigti,- bandžiau atrodyti įprastai, o didžiulį nerimą stengiuosi nugrūsti kuo giliau, nors nuolatinis virpesys regis neleidžia to padaryti

-Pasakyk man tiesą,- saulės kraštelis matėsi per jo susivėlusius plaukus, galiu pripažinti jog jo akys kurios, duodu ranką kirsti, yra nuverktos, žino tiesą

-Tu žinai tai?- prikandau lūpą, jaučiu kaip akyse kaupiasi ašaros, o kaltės jausmas ima mane tiesiog žudyti

-Kad tu ir Harry esate kartu?-Niall klestelėjo ant lovos, rankas įvėlė į plaukus ir sunkiai atsiduso

-Mes nesame kartu,- prisėdau šalia jo ir ieškojau žodžių kuriais būtų galima pateisinti mano veiksmus.. Tačiau viena aišku, veiksmus pateisinti žinoma aš galiu, tačiau kaip pateisinti savo visiškai sumišusius jausmus? Nežinau ar tai išvis įmanoma

-Tada kaip tu pavadinsi tą bučinį?- jis nežiūėjo į mane, akivaizdu, kad jis net nenori to daryti. Tikriausiai jis manęs nekenčia. Net nenustebčiau jeigu jis nori manim atsikratyti, aš norėčiau. Kas skamba keistai, bet tikrai nenustebčiau jeigu tai būtų tiesa

-Aš.. Nežinau.. Aš tiesiog prašau atleisk man,- bandžiau prie jo prisiglausti, jis manęs neatstūmė, bet ir be žodžių buvo aišku, kad nenori jog aš glaustyčiausi ar dar kaip kitaip liesčiausi prie jo

-Ir tu prašai atleisti todėl, kad mane myli ir nori būti su manimi?- jis pagaliau pakėlė akis į mane, tačiau aš neišlaikiau tų beverkiančių akių kontakto ir vos už kelių akimirkų nusukau akis į grindis

-Man reikia laiko.. Prašau.. Duok šiek tiek laiko. Aš noriu susivokti savyje, savo jausmuose,- prikandau lūpą, norėjau pasakyti dar tiek daug, betinojau, kad žodžiai užstringa gerklėje dar net nepasiekę lūpų

-Tu jį myli?- Niall skvarbiu žvilgsniu žvelgė į mane ir nors to nemačiau, bet jaučiau, kad jis verkia

-Nežinau,- papurčiau galvą ir rankomis užsidengiau veidą

-Bet tu jį esi įsimylėjusi, tiesa?

-Taip,- atsakiau pakankamai būdama savim užtikrinta ir net šiek tiek išsigandau savo balso, arba tiksliau žodžių kurie, kad ir užtikrintai, bet tarsi tuo pačiu ir išsprūdo iš burnos

-O mane tu myli?- jo balse buvo skausmas, jo buvo daug, galbūt net per daug ir jis tiesiog liejosi per kraštus ir tarsi užgriuvo mane

-Myliu, juk pats suvoki, kad myliu. Nieko kito neesu taip stipriai mylėjusi kaip tavęs,- pagaliau sukaupiau visas jėgas ir pažiūrėjau į jį

-Jeigu myli tuomet kodėl taip skaudini?- jo skruostai buvo šlapi, o akyse atsispindėjo skausmas susimaišęs su visišku pamišimu. Tylėjau, nežinau ką atsakyti. Ir tikrai nežinau ar kadanors sugebėsiu atsakyt, jaučiau kaip širdis spurda

-Aš nežinau ką tau atsakyti. Tik noriu dar kart paprašyt šiek tiek laiko,- stipriai laikiau jo ranką ir kelis sykius stipriai spustelėjau

-O jeigu aš liepčiau tau pasirinkti dabar pat?- suvirpėjau nuo jo balso. Papurčiau galvą tarsi bandydama paneikti jo žodžius. Iš Niall sklido sunkus kvėpavimas. Nekenčiu savęs. Žinau jog tai blondinui padariau aš.. Dėl visko kalta aš. Dėl visų šių ašarų ir sužeistos Niall širdies kalta aš.